1.Pamokos apie Vieno Dievo garbinimą(monoteizmą)

 Pirma dalis

 

Trumpa santrauka:

 

·        Apie įsitikinimų svarbumą, kiekvieno tikinčiojo gyvenime ir apie tai, kad įsitikinimai yra tikėjimo pagrindas.

·        Pirmoji tikinčiojo pareiga yra pažinti Visagalį Allah ir Jo Vienumą.Tokiu tikslu buvo pasiųsti visi pranašai.

·        Tikroji liudijimo „ lia iliaha illa Allah “ reikšmė ir tai, kad ji susideda iš dviejų dalių: paneigimo ir patvirtinimo.

·        Tikintysis į vieną Dievą priima viską, kas skirta nuo Visagalio Allah, t.y jis pripažįsta savo Viešpatį ir siekia Jį pažinti.

·        Tikėjimas į vieną Dievą yra Vienintelio Allah garbinimas ir atsiribojimas nuo daugiadievystės, o ne tik  Kūrėjo egzistavimo pripažinimas.

·        Ar verta mūsų laikais studijuoti apie tikėjimą į vieną Dievą?

·        Kuraišiai (vert .past.arabų gentis)tvirtai žinojo, kad Allah yra Vienintelis Kūrėjas ir Maitintojas, vis dėlto, jie netapo musulmonais.

·        Tas, kuris yra nuoširdus pats sau, Allah leidus, bus nuoširdus ir prieš Dievą. Nuoširdumas pačiam sau –yra Visagalio Allah pažinimo pradžia.

·        Apie neišprusimo rūšis. Nebaisu dėl to, kad žmogus nežino, bet baisu dėl to, kad jis net nežino apie tai, kad jis nežino.

·        Neišprusimo gydymas yra žinių įgijimas.

·        Visi žmonės tiki į  Allah Viešpatavimą. Tauhydas Ar-Rububyja yra įgimta visų žmonių savybė.

·        Islamas yra visų pranašų religija. Pranašui, taika ir Allah palaiminimas jam, buvo įsakyta kviesti visus garbinti tik vienintelį Allah ir nepriskirti Jam  padėjėjų nei gyvų nei negyvų pagalbininkų.

 

 

Vertimas iš audio  https://toislam.ws/aqidah/uroki_edinobojiya

 

Pamoką veda Rinat abu Muchamed

 

Šlovė Allah-pasaulių Viešpačiui, ir lai taika ir ramybė lydi mūsų kilnųjį pranašą Muchamed, Abdullah sūnų, kaip ir jo šeimą ir visus jo bendražygius.

 

Salam alaikum va rahmatulahi va baraketu

 

Norėtusi pakalbėti apie tai, ką mes šiais laikais matome, tai yra apie  musulmonų požiūrį į jų religiją, apie tai, kaip jie priima Aukščiausiojo Allah ir Jo pranašo, taika ir Allah palaiminimas  jam, įsakymus ir draudimus.

Šiais laikais, jau nekalbant apie netikinčiuosius, jeigu pasakysi musulmonui „broli, Aukščiausiasis Allah draudžia tau naudoti spiritinius gėrimus“, tai išgirsi atsakymą „aš skaičiau žurnale „Sveikata “, kad kiekvieną savaitę reikia išgerti minimaliai 50 g degtinės, dėl organizmo dezinfekcijos ir valymo. Vadinasi, šiam jam neegzistuoja skirtumas tarp Aukščiausiojo Allah ir gydytojo, parašiusio straipsnį, kurį jis perskaitė žurnale „Sveikata“.

Arba jeigu pasakysi, musulmonei „Sese, Aukščiausiasis Allah įpareigojo tave nešioti apdangalą“, tai išgirsi atsakymą, kad tai atsilikimas, laukinė tradicija ir t.t

Taigi, ar galima su tokiais žmonėmis kalbėti apie Aukščiausiojo Allah ir Jo pranašo, taika ir Allah palaiminimas jam, įsakymus ir draudimus? Atsakymas:ne ir dar kartą ne.

Nes tokie žmonės, nežino ir nesupranta, kas yra Aukščiausiasis Allah, kuo svarbus yra paklusimas Jam ir koks yra baisus neteisingas paklusimas Jam.Tokiems žmonėms reikia paaiškinti kas yra Allah pasiuntinys ir koks yra svarbus jo, taika ir Allah palaiminimas jam, vaidmuo.

Dėl tos priežasties, prieš kalbant bet kokiam žmogui apie Aukščiausiojo Allah įsakymus ar draudimus, iš pradžių jam reikia paaiškinti, kas yra Aukščiausiasis Allah.

Jeigu žmogus sužinos apie Allah, tai jis priims žinias iš Jo, o jeigu jis nežinos kas yra Allah, tai pradės ginčytis ir išjuoks Allah apreiškimus(vert.pastaba: Koraną) neturėdamas jokio supratimo. Ir taip jis liks giliame paklydime.

 

Allah ir Jo Vienumo pažinimas yra islamo religijos pagrindas. Tik su šiuo tikslu buvo žmonėms ir džinams pasiųsti  visi pasiuntiniai . Jie buvo pasiųsti žmonėms, kad paaiškinti, kas yra Aukščiausiasis Allah, kas yra Jo Vienumas ir tai, kad  Jis Vienintelis(išaukštintas ir pašlovintas) vertas garbinimo.

 

Imamo Bukchari rinkinyje perduodamas žymus chadisas, kuriame sakoma, kad kartą pranašas, taika ir Allah palaiminimas jam, pasiųsdamas Muad ibnu Džiabal į Jemeną,pasakė jam:

 „Iš tikrųjų tu keliauji pas Knygos žmones t.y krikščionys ir žydai.Pirma į ką tu juos turėsi kviesti, yra tai, kad jie paliudytų, jug nėra kitos dievybės išskyrus Allah (vert.pastaba arabiškai: lia iliaha illa Allah-nėra kitos dievybės vertos garbinti išskyrus Allah)ir tai, kad Muchamed yra Allah pasiuntinys.Taiyra  pirmas dalykas į ką tu juos turėsi kviesti. Jeigu jie atsilieps į tavo kvietimą, tai pranešk jiems, kad Aukščiausiasis Allah įpareigojo juos atlikti maldas kasdien, penkis kartus per dieną....“ ir taip toliau iki chadiso pabaigos.

Iš šio chadiso daroma išvada ta, kad pranašas, taika ir Allah palaiminimas jam, liepė Muad sakyti, kad Jemeno žmonės atliktų kasdien penkis kartus maldas, tik po to, kai jie sužinos apie Aukščiausiąjį Allah, kad nėra kitos dievybės išskyrus Allah ir kad Muchammed yra Allah pasiuntinys.

Musulmonai, kurie kviečia kitus pažinti Allah yra įpareigoti pradėti žmones pažindinti su liudijimu „nėra kitos dievybės vertos garbinti, išskyrus Allah“. Dėl šios priežasties, kaip ir minėta, pirmas įsipareigojimas yra Allah  ir Jo Vienumo pažinimas. Ir kaip minėta, visi pranašai buvo siųsti būtent su šiuo tikslu.

Aukščiausiasis Allah sako Korane „Mes pasiuntėme kiekvienai bendruomenei po pasiuntinį, kad jie pasakytų „garbinkite Allah ir šalinkitės visko, kas garbinama šalia Jo.“

Žodžiai „garbinkite Allah „ ir „šalinkitės visko, kas garbinama šalia Jo.“ yra liudijimas –lia  iliaha illa Allah t.y nėra kitos dievybės, išskyrus Allah.

Šis liudijimas –lia  iliaha illa Allah-susideda iš dviejų dalių :paneigimo ir patvirtinimo.Jeigu atidžiai pažiūrėti, mes iš pradžių paneigiame sakydami „lia iliaha-nėra kitos dievybės“, o po to tvirtiname sakydami „illa Allah-išskyrus Allah“.

Žmogus, tol nebus tikinčiuoju į vieną Dievą, pakol jis nepasakys šių abiejų dalių vienu metu t.y jis turi iš pradžių paneigti, o paskui patvirtinti, viską pasakydamas kartu.

Dėl to, kas paprasčiausiai pasakys „lia iliaha “ t.y tik paneigs(sakydamas “nėra nieko“) ir nutils, tai tas žmogus yra bedievis. Toks žmogus neigia Allah egzistavimą.

O kitas sakys, kad jis garbina Allah, tačiau jeigu jo paprašysi savo žodžiais užbaigti sakinį, nepriskiriant Jam( t.y Dievui)pagalbininkų, o jis atsakys „ ne, aš garbinu Allah, bet neneigsiu kitų dievybių būvimo“. Tai toks žmogus yra daugiadievis(arabiškai vadinasi mušrik).

Kaip matome, iš viso to seka išvada, kad tas, kuris tik neigia - yra bedievis, o tas,  kuris tik patvirtina - yra daugiadievis, o tas, kuris ir neigia ir patvirtina yra -tikintysis į vieną Dievą.

Tikroji žodžių reikšmė-lia iliaha illa Allah yra-nėra kitos dievybės vertos garbinti, išskyrus  Aukščiausiąjį Allah.

Koks yra ryšys tarp šių dviejų temų t.y tarp liudijimo ir Allah pažinimo? Jug ši pamoka yra apie vieno Dievo garbinimą (monoteizmą).

Allah pažinimas yra islamo religijos pagrindas. Kaip sakoma viename žymiame chadise, apie kurį mes jau kalbėjome „..ir jeigu jie atsakys į kvietimą ...“ t.y jeigu jie pažins Allah ir supras, kas Jis, tada „...pasakyk jiems, kad tai Dievas...“.Tai- Viešpatis, Kurį jie pažino ir Jis įsakė jiems penkis kartus per dieną atlikti maldą.Todėl, tas kuris iš tiesų pažino Allah, niekada nesakys, kad imsiu melstis po to kai įsitikinsiu,nes jis jau patikėjo į vieno Dievo būvimą. Tikintysis į vieną Dievą yra įsitikinęs į religijos pagrindą t.y kad Dievas yra vienas. Jeigu žmogus patikės ir patvirtins vieno Dievo būvimą, tai  jis automatiškai pradės viską priimti nuo  Aukščiausiojo Allah ( Išaukštinto ir Pašlovinto) t.y viską kas siųsta nuo Aukščiausiojo Allah :  įsakymus  maldai ar pasninkui ar įsakymus moteriai užsidengti ir t.t.

Todėl šiais laikais, kai kalbi su žmogum ir sakai jam „atlik maldą“ jis atsako, kad kai patikės ,kad maldą reikia atlikti, tada ją ir atliks. Visų pirma, toks žmogus turi įsitikinti į Aukščiausiojo Allah egzistavimą ir sužinoti daugiau apie Jį. Tai reiškia ,kad jo nereikia įtikinėti, jug maldos atlikimas yra privalomas. Pirmiausia papasakok jam apie Išaukštintą ir Pašlovintą Allah, tam kad jis įtikėtų į  Auščiausiąjį Allah.

Bet kuris, kas garbiną vienintelį Allah, išgirdęs įsakymą nuo Allah, pasakys žymiuosius žodžius „mes girdėjome ir paklūstame“. Aukščiausiasis Allah sako Korane: „...iš tiesų tikintieji , kai yra jie šaukiami pas Allah ir Jo pasiuntinį,tam kad nuspręstų dėl jų, yra tie, kurie sako „mes girdėjome ir paklūstame“, turės pasisekimą...“. Reiškia ,visi kiti panašūs į tuos žmones, turės pasisekimą.

Tikintysis žmogus nesiginčyja dėl Allah ajatų(t.y Korano). Vienintelis dalykas ko toks žmogus nori,tai  paklusti Allah ir Jo pasiuntiniui.Užtenka jam išgirsti „..pasakė Allah...“ arba „...pasakė pranašas...“  jis iš kart atsakys „..klausau ir paklūstu...“. O jeigu iš jo išgirsi kitokį atsakymą, tai žinok, kad jis nėra tikintysis į vieną Dievą.Vadinasi jis nežino apie Allah, kitaip nei tas, kuris žino ir garbina Vienintelį Allah.

Perduodama, kad kartą pranašas(taika ir Allah palaiminimas jam), paklausė Muad:

 „O Muad, ar tu žinai, kuo įsipareigoję savo Viešpačiui yra Jo vergai? Ir ar žinai, kuo Viešpats yra įsipareigojęs savo vergams? Muad atsakė „Allah ir Jo pasiuntinys žino geriau“. Tada pranašas, taika ir Allah palaiminimas jam, pasakė:

„Allah vergai privalo Jį garbinti ir nepriskirti Jam pagalbininkų, o Allah yra davęs pažadą išgelbėti juos nuo Ugnies, jeigu jie išpildys savo įsipareigojimą.“ Mes privalome suprasti šią tiesą. Tai reiškia, kad tikintiesiems į  vieną Dievą yra pasakoma, kad jie privalo garbinti tik Vienintelį Allah ir atsisakyti visko, kas yra garbinama šalia Jo. Dauguma žmonių neteisingai supranta, kad Vieno Dievo garbinimas yra Allah egzistavimo patvirtinimas.

 

Kyla klausimas,ar verta mums šiais laikais kalbėti ir studijuoti mokslą apie  tikėjimą į vieną Dievą(monoteizmą)? Ar yra tam poreikis? Atsakymas į tai:taip, žinoma.

Šiais laikais musulmonai nežinodami daro tokias klaidas, kurios juos automatiškai atitolina nuo tikėjimo į Vieną Dievą. Jeigu nori patikrinti, tai paklausk tave supančių musulmonų, tų kuriuos tu sutiksi ir kurie kalba tavo kalba, ką reiškia liudijimas „lia  iliaha illa Allah“. Tai nereiškia, kad žmogus turi  pravesti šia tema pamoką ar lekciją.Tegul jis paprastais žodžiais ir keliais sakiniais paaiškina taip, kad tai būtų suprantama kiekvienam nežinančiam.

Deja, dideliam apgailestavimui, kai buvo užduotas klausimas islamiškų mokyklų ir universitetų studentams musulmonams(nekalbant apie neišmanančius žmones), kurie priskiria save mokslo žmonėms, ką reiškia žodžiai „lia iliaha illa Allah“ dauguma  atsakė-tai reiškia -„nėra kito Kūrėjo, išskyrus Allah“. Šitas atsakymas yra absoliučiai neteisingas. Šitą atsakymą t.y „nėra kito Kūrėjo, išskyrus Allah“ puikiai žinojo Abu Lahab, apie kurį Aukščiausiasis Allah sako Korane:

 

„Tegul būna prakeiktos Abu Lahab(pranašo dėdė) rankos ir prakeiktas Jis! Nepadės jam Jo turtai ir jo vaikai. Sudegs jis liepsnojančioje Ugnyje. Jo žmona taip pat, kuri nešios malkas Ugniai pakurti, o ant jos kaklo bus  virvė iš degančių palmių pluošto.“

Abu Lahab puikiai žinojo, kad nėra kito kūrėjo išskyrus Allah, bet ar  jis buvo tikintysis į vieną Dievą? Ne, nebuvo. Štai dėl ko mums būtina atkreipti dėmesį į pavojų, kurį sukelia esmės nežinojimas apie monoteizmą-vienintelio Dievo garbinimą.

Tie, kurie laiko save išmanančiais religiją ir kviečia kitus į ją, nekalbant apie paprastus eilinius musulmonus, jie sako, kad žodžiai „lia iliaha illa Allah“ reiškia „nėra kito Kūrėjo, išskyrus Allah“. Ir kaip buvo paminėta, tai yra didžiulė klaida. Patys didžiausi islamo priešai, Abu Lehab ir Abu Džahal ir kiti daugiadieviai arabai, žinojo, kad „nėra kito Kūrėjo, išskyrus Allah.“ Įrodymas yra Korane, Aukščiausiasis Allah sako: „Jeigu tu jų t.y daugiadievių, paklausi, kas juos sukūrė, jie atsakys Allah..“.

Taip pat Aukščiausiasis Allah sako Korane : „...Jeigu tu paklausi, kas sukūrė dangų ir žemę, jie pasakys, kad sukūrė Žinantysis (t.y Allah)...“.

 

Gali būti, kad kas nors iš klausančiųjų šitą audio pamoką, vėliau pradės savęs klausti „aš taip pat galvojau, kad prasmė žodžių „lia iliaha illa Allah „ yra „nėra kito Kūrėjo,išskyrus Allah “. Tada tas žmogus gal būt paklaus savęs, koks yra skirtumas tarp manęs ir Abu Lehab arba tarp manęs ir Abu Džiahal? Žinoma, tas žmogus visų pirma  privalo būti  nuoširdus pats sau t.y neišdidus. Jeigu būsi pats sau nuoširdus, tai ir prieš Allah būsi nuoširdus. Ir jeigu iškils toks klausimas, vadinasi tai - Allah pažinimo pradžia, jeigu Allah panorės(vert.past.arabiškai in ša Allah). Kiekvienas iš mūsų turi būti nuoširdus pats sau ir po to galės būti nuoširdus prieš Allah.

 

Baisu, kai žmogus paprasčiausiai nežino, kaip islamo mokslininkai vadina arabiškai džiahal(neišmanėlis,neišprusęs), o kaip bus po to, kai žmogus sužinos? Kita vertus  baisiausia yra tai, kad tu nežinai, juk tu nežinai.Išvertus iš arabų kalbos reikštų absoliutus neišprusimas t.y nežinojimas kylantis iš nežinojimo. Tai reiškia, kad toks žmogus laiko save tikinčiuoju ir garbinančiu vieną Dievą ir jis mano, kad jis tai daro teisingai, o iš tiesų jis yra daugiadievis. Apsaugok Viešpatie. Aukščiausiasis Allah Korane sako:

 „...ar pranešti jums apie tai, kas turės didžiausią netektį Teismo Dieną...tai yra tie,kurie stengėsi ir darė gerus darbus šiame gyvenime, o jų darbai nuėjo niekais...“.

Allah neužskaitė jų darbų, nors jie manė, kad darė gerai. Kaip minėjom,baisu kai žmogus nežino, tačiau kai jis net neįtaria, kad nežino yra dar baisiau.

Dar gali būti, žmogus  žino, kad jis nežino, tačiau jis nenori to pripažinti. Todėl toks žmogus irgi papuola į grupę tų „kurie nežino, kad jie nežino“. Priešpastatymas nežinojimui yra žinojimas. Mes visi kažkada absoliučiai nieko nežinojome t.y gimėme, po to pradėjome augti, pradėjom mokintis ir po truputį pradėjome suprasti.

Aš neperdėsiu sakydamas, kad dauguma musulmonų šiais laikais nežino, dėl ko buvo siųstas mūsų pranašas, taika ir Allah palaiminimas jam. Lygiai taip pat, kaip minėjome, paklauskite jus supančiųjų „dėl ko buvo siųstas pranašas,taika ir ramybė jam“ ir jūs pastebėsite, kad labai mažai žmonių žino atsakymą. Netgi islamo mokyklų, universitetų studentai nežino atsakymo, nekalbant apie paprastus musulmonus.

 

Kaip supratome iš minėtų dalykų, kad karo ir ginčų priežastis tarp pranašo, taika ir Allah palaiminimas jam, ir daugiadievių arabų, nebuvo dėl žodžių „nėra kito Kūrėjo, išskyrus Allah“. Problema tarp pranašo, taika ir Allah palaiminimas jam, ir arabų daugiadievių iškilo dėl to, kad  juos kvietė pripažinti tauhydą Al Uliuhyja t.y kad visa dievybė priklauso Vieninteliam Allah ir kad Jis Vienintelis vertas garbinimo. 

Mes kalbėjome, kad Aukščiausiasis Allah yra vienintelis Kūrėjas, vienintelis Valdytojas, vienintelis Maitintojas ir t.t. Visa tai, vadinasi arabiškai tauhyd Ar-Rububyja.Tai - vienintelio Allah viešpatavimo pripažinimas. Visiems yra žinoma, kad šis pripažinimas  t.y tauhydas Ar-Rububyja yra įgimtas kiekvienam žmogui.Tai reiškia, kad kiekvienas žmogus, bet kada gimęs žemėje, turi savyje šį pripažinimą t,y įgimtas.

Visi žmonės pripažįsta, kad vienintelis Allah yra tas, Kuris kuria, Kuris maitina, Kuris valdo ir t.t. Netgi tie, kurie neigia tai savo liežuviu t.y ateistai ir pan.jie neigia tik kalbėdami, o vis tiek savo širdyje  pripažįsta. Jie puikiai žino ir pripažįsta, tačiau kalbėdami tai neigia. Vienas iš tokių žmonių buvo Faraonas, kuris neigė Allah egzistavimą. Pas Faraoną buvo atsiųstas pranašas Mozė(arabiškai Mūsa), kuris kvietė  jį pripažinti Aukščiausiąjį Allah, tačiau Faraonas tai atmetė. Visgi Aukščiausiasis Allah pasakė, kad Faraonas turėjo tai savo širdyje:

 „...jie neigė Korano ajas iš savo išdidumo ir neteisybės, nors savo širdyse buvo įsitikinę ajatų tiesa.“

Apie Tauhydą Ar-Rububyja nereikia  įrodinėti, nes žmogus gimsta jį žinodamas. Štai  jaunuoliai, kurie studijuoja islamą universitetuose, o paskui išvažinėja po pasaulio šalis, tam kad pakviesti žmones tikėti į Allah. Žmonės tiki Allah, ar jie būtų žydai ar krikščonys, jie visi  tiki, kad yra vienas Kūrėjas. Žmones reikia kviesti pripažinti ne tauhydą Ar-Rububyja t.y kad Allah yra vientelis Valdovas, o tai, kad Allah priklauso visas garbinimas t.y tauhydas Al Uliuhyja. Tai reiškia, kad nėra jokios kitos dievybės vertos garbinti, išskyrus Allah. Iš to seka, kad visi pranašai buvo pasiųsti su tauhydu Al Uliuhyja, o ne su tauhydu Ar-Rububyja.Kaip Aukščiausiasis Allah pasakė :

„ ..Garbinkite Allah, nėra kitos dievybės, vertos garbinti išskyrus Jį.“

 

Tokiais žodžiais kalbėjo visi pranašai. Jie niekada nesakė „tikėkite į Allah“ arba „patikėkite , kad Allah egzistuoja“. Ne, jie pasakė „garbinkite Allah, nes nėra kitos dievybės vertos garbinti, išskyrus Jį“. Dėl to, mes vadiname tai monoteizmu-vieno Dievo garbinimu.

Allah išlieka Vienas vertas garbinimo ir visi garbinimo veiksmai turi būti skirti Jam Vieninteliui. Garbinti tik Jį Vieną ir nepriskirti jam pagalbininkų.

Allah Korane įsako savo pranašui, taika ir Allah palaiminimas jam, kviesti Knygos žmones :

„Sakyk, o Knygos žmones, suraskite žodį tinkama mums ir jums tam, kad mes negarbintume nieko kito išskyrus Allah. Mozė ir Jėzus atėjo būtent su šiuo kvietimu. Ir nepriskirkite Jam pagalbininkų. Ir kad niekas iš jūsų nepaverstų vienas kito dievais, išskyrus Allah. Jeigu jie nusisuks, tai sakyk  „paliudykite, kad mes musulmonai“.

Toks buvo Allah pranašo kvietimas.Tai reiškia, kad pranašui, taika ir Allah palaiminimas jam, buvo įsakyta pasakyti Knygos žmonėms:

 Knygos žmonės, mes nekviečiame jūsų pažinti nieko naujo, nes mums visiems buvo siųsta ta pati žinia ir dėl tos priežasties, pradėkime sekti viena religija –islamu. Islamas nėra pranašo Muchamedo,taika ir ramybė jam, religija, o visų pranašų religija. Nes mes visi-Allah vergai ir tegul niekas iš mūsų negarbina vienas kito tokiu pašlovinimu, kurio vertas tik Vienintelis Allah. Ir garbinsime tik Vienintelį Allah, Kuris neturi pagalbininkų, neturi sūnaus ir neturi žmonos. Vieninteliam Dievui, kuriam mes melsimės ir nepriskirsime pagalbininkų, tarpininkų.

Tai -tauhydas Al Uliuhyja. Neteisingai galvoja dauguma žmonių, kad liudijimas, „lia  iliaha illa Allah“, kurį Allah pasiuntė per savo pranašus, reiškia „ nėra kito Kūrėjo, išskyrus Allah. Prasmė šių žodžių yra, kaip ir minėjome, „ nėra kitos dievybės vertos garbinti, išskyrus Vienintelį, Aukščiausiajį Allah“. Štai dėl ko tauhydo Al Uliuhyja prasmė yra tame, kad mes garbiname tik Vienintelį Dievą ir nepriskiriam jam tarpininkų ir pagalbininkų.

Toks yra kvietimas į tauhydą t.y į tikėjimą ir garbinimą vienintelį Allah.

Tikėjimo pagrindai 2 dalies,2 poskyris

Viendievystė viešpatavime (Tauhydas ar-rububyja)

Tai įsitikinimas visa širdimi, kad tik Allah  atlieka dieviškus veiksmus: 

kūrimas, paveldėjimo paskirstymas, valdymas, malonės parodymas, viešpatavimas, išvaizdos suteikimas, dovanojimas ir atėmimas, naudos ir žalos atnešimas, atgaivinimas, numarinimas, absoliutus valdymas, nulėmimas ir daugelis kitų veiksmų, kuriuos atlieka tik vienintelis Allah ir niekas kitas.

Arabiškas žodis "rububyja" kyla iš veiksmažodžio "raba", tai reiškia "auklėti". Iš šio žodžio išvestinis yra kitas žodis "rab", reiškia "viešpats,valdovas".

Viešpatavimas - tai Aukščiausiojo ir Visagalio Allah atributas. Tokiu būdu žodis "rububyja" yra kilęs iš vardo "rab", arabų kalboje šis žodis turi eilę reikšmių, iš kurių keleta yra šios:

 valdantis; valdovas, kuriam paklūsta; pertvarkantis, nustatantis veiksmų eigą.

Bet kas, kas turi proto, mąstantis apie pasaulio dalis ir dangų, apie žemę, žvaigždes, saulę, mėnulį, kalnus, medžius, jūras, upes; apie dieną ir naktį, kuri apgaubia, apie absoliučią ir visą apimančią tvarką, kuri yra nustatyta Visatoj, kuriai paklūsta absoliučiai viskas, tas nedviprasmiškai suvoks, kad Visata turi Visagalį ir Galingąjį Allah, Kuris sukūrė ir valdo ją.

Ir kuo giliau išmintingas žmogus mąsto apie visus tuos kūrinius, tuo daugiau jo prote atsiranda minčių  ir tuo aiškiau jis supranta, kad visa tai sukurta dėl tiesos ir iš tikros tiesos. Tai, kad Visata yra tarsi spiralė, kurioje yra surinktos žinios, knygos, kurios pateikia išvadas ir liudijimai, patvirtinantys tiesą. Visą tai ką Allah pranešė apie Save ir tai patvirtinana Jo vientisumą.

Mums nežinomi jokie šios viendievystės neigimo faktai iš kokių nors religinių bendruomenių. Taip kaip ir nežinomi jokie teiginiai, kad pasaulis yra sukurtas dviejų kūrėjų, kurie turėtų vienas į kitą panašius atributus ir sugebėtų  atlikti vieną ir tą patį veiksmą, nes tai neįmanoma pagal apibrėžimą. Apie tai mes kalbėsime vėliau.

Taip pat nėra jokių pranešimų, kuriuose kas nors iš žmonių tvirtintų, kad kas nors dalyvavo kūrimo procese kartu su Allah arba sakytų, kad yra kažkas, kuris turi tokius pats atributus, kaip Allah.
Daugiadievių tvirtinimų esmę  atspindi jų  įsitikinimai tame, kad bet koks Allah bendrininkas t.y angelas, pranašas, kokia nors planeta ar stabas, visi paklūsta Allah.

Viename Muslim Sahih  chadise, perduotame Ibn Abas žodžiais, tegul bus Allah juo patenkintas, pranešama, kad daugiadieviai  iš arabų tarpo,s akydami talbyja (vert.past.maldos žodžiai daug kartų kartojami hadž(piligrimystės)metu )žodžius, sakydavo:

"Štai aš prieš Tave, neturi Tu bendrininkų, išskyrus to, kuris Tau priklauso, kaip ir tai, kuo jis valdo, priklauso Tau."

 Allah pasiuntinys ėmė liudyti apie gryną viendievystę ir jis sakė:

"Štai aš prieš Tave, o Allah, štai aš prieš Tave, štai aš prieš Tave ir neturi Tu bendrininkų, štai aš prieš Tave, iš tiesų garbė ir malonė ir valdžia-viskas priklauso Tau ir neturi Tu bendrininkų! "

Aukščiausiasis Allah pranešė mums, kad daugiadieviai iš arabų tarpo, kuriems buvo atsiųstas Allah pasiuntinys, pripažino Allah esant Vieninteliu Kūrėju, apie tai minima Korano eilutėse.
Aukščiausiasis Allah pasakė:

"Jeigu tu paklausi jų: "Kas sukūrė padanges ir žemę? "-, tai jie neabejotinai atsakys: "Allah".

Sakyk jiems: "Garbė Allah!". Tačiau dauguma iš jų nesupranta." (Koranas,sura Lukman, 25 ajatas)

Aukščiausiasis Allah taip pat pasakė:

"Jeigu tu jų paklausi: "Kas sukūrė padanges ir žemę ir Jo valdžiai paklūsta saulė ir mėnulis? ", jie neabejotinai atsakys : "Allah". Kad ir kiek jie paklydę būtų ! " (Koranas, sura Voras,61 ajatas)

Aukščiausiasis Allah  taip pat pasakė:

"Jeigu tu jų paklausi : " Kas išveda iš dangaus vandenį ir atgaivina žemę, po tai kai ji numirė? ", jie neabejotinai atsakys : " Allah" . Sakyk : " Garbė Allah! ". Bet dauguma iš jų nesuvokia ". (Koranas sura voras ,63 ajatas.)

"Paklausk : "Kas jums duoda naudą iš dangaus ir žemės? " Arba " Kas valdo klausą ir regėjimą? Kas atgaivina gyvą iš mirusio ir išveda mirusį iš gyvo?Kas valdo visą tai? " Ir jie atsakys : "Allah" (Koranas,sura Junus, 31 ajatas)

"Sakyk: "Kam priklauso žemė ir tai, kas joje, jeigu jūs tai žinote?Jie tars: " Allah". Sakyk: Nejaugi jūs neprisiminsite?" Sakyk: "Kieno Dešinėj Rankoj valdžia kiekvienam daiktui?Kas gina, o prieš Jo valią neįmanoma gintis, jeigu tik žinote?"Jie tars: "Allah". Sakyk : "Kaipgi jūs užkerėti!"
(Koranas, sura Tikintieji, 84-89 ajatai)

Neskaitant to, kad kurie žmonės mano, kad yra dalykai, kuriuos sukūrė ne Allah, pavyzdžiui, ugniagarbiai-dualistai mano, kad ne Allah sukūrė tamsą, kadaristai mano, kad Allah nėra gyvūnų elgesio Kūrėjas, o kai kurie daugiadieviai iš arabų tarpo ir kitų tautų manė, kad jų dievai atneša jiems naudą arba kenkia ir Allah nekuria viso šito.

Dėl tokio pobūdžio daugiadievystės būvimo, Korane buvo nurodytas jų nemokšiškumas:

"Allah neėmė Sau nieko į sūnus ir nebuvo šalia Jo kito dievo. Priešingu atveju, kiekvienas dievas atneštų su savimi tai, ką jis sukūrė ir kai kurie iš jų išsiaukštintų save prieš kitus dievus ". (Koranas, sura Tikintieji, 91 ajatas)

Aukščiausiojo žodžiai šiuo pateiktu pavyzdžiu yra ne kas kitas, kaip teorinės išvados pavyzdys, kurios esmė yra paneigimas to, kad gali egzistuoti du kūrėjai ir paaiškinimas, kad Tikras Dievas būtinai turi būti Kūrėju:turintis galybę ir sugebėjimą atlikti veiksmus. O jeigu kartu su juo egzistuotų koks nors kitas dievas turintis tokią pat galią, tai jis būtų valdytojas atskiros kūrinijos ir taip pat išskirtų savo valdžia ir galia. Visgi, valdymas kartu, nepatenkintų kito dievo, kuris pasistengtų prisversti paklusti sau  pagalbininką ir pabandytų valdyti visus iki vieno. Ir jeigu jis galėtų, tai padarytų tai, o jeigu negalėtų, tai atsiskirtų  su savo kūrinija, išsivesdamas ją kažkur kitur.

Tokiu būdu, jeigu egzistuotų du kūrėjai, neišvengiamai būtų vienas iš dviejų dalykų:
-arba kiekvienas dievas išsineštų tai, ką jis sukūrė;
-arba vienas dievas užvaldytų kitą.

Visgi ,viso to, ko mes esme liudininkai, prieštarauja pačiai minčiai apie keletos kūrėjų egzistavimo galimybę , nes eiliškumas, harmonija ir ryšys tarp visų kūrinijos dalių: dangaus, žemės, to kas jos viršuje ir to kas jos apačioje, nurodo į tai, kad visą pasaulį valdo Vienintelis Dievas, Didysis ,Visagalis.

Kuo pasireiškia žmogaus nuklydimas nuo viendievystės?

Nežiūrint į tai, kad į  žmogaus esybę  yra įdėtas nesąmoningas viendievystės pripažinimas, kuris yra žmogaus prigimtyje,( tam yra daugybė įrodymų) visgi atsiranda tokių, kurie vistiek nukysta nuo tiesos. Iškraipytą žmonių įsitikinimą apie Allah Viešpatavimo pripažinimą galima trumpai apibūdinti žemiau paminėtais punktais:

1.Pirmas nuklydimas: absoliutus netikėjimas į Allah ir Jo egzistavimo neigimas. Šis įsitikinimas priskiriamas bedieviams: ateistams,kurie mano ,kad viskas kas egzistuoja yra atsiradę iš gamtos, laiko tėkmės arba atsirado pats iš savo stichijos ir t.t.

"Jie pasakė: "Yra tik mūsų pasaulinis gyvenimas. Mes mirštame ir gimstame. Ir mūsų nepražudo niekas, išskyrus tik laiką."
(Koranas, 45 sura, 24 ajatas.)

2 .Antras nuklydimas. Tai nepripažinimas kai kurių Aukščiausiojo   Viešpaties sąvybių ir neigimas, kai kurių Jo viešpatystės apsireiškimų. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės laikosi nuomonės neigdami, kad Allah  numarina arba atgaivina po mirties, atneša naudą arba atvirkščiai  atneša žalą, nenaudą.

3.Trečias nuklydimas: priskyrimas kai kurių dieviškų sąvybių kam nors kitam, išskyrus Aukščiausiąjį Allah. Jeigu žmogus savo įsitikinimuose mano, kad kas nors, išskyrus Visagalį  ir Aukščiausiąjį Viešpatį, gali valdyti tokius Visatos įvykius, kaip pavyzdžiui sukūrimas, sunaikinimas, atgaivinimas, malonės parodymas, apsauga nuo blogio ir panašius procesus(kurie yra priskiriami viešpatavimo pasireiškimui), tai jis priskiria bendrininkus Aukščiausiajam Allah.

versta iš rusų k.
šaltinis:
"Второй курс по изучению Единобожия"

https://daura.com/vtoroy_kurs_po_izucheniu_edinobojiya_2/

Tikėjimo pagrindai 2 dalis,1 poskyris

Tikėjimas Į Allah

Tikėjimas į Didijį ir Visagalį Allah yra pats pirmiausias ir pats svarbiausias Tikėjimo(Iman) stulpas.Jis turi svarbiausią reikšmę ir yra pagrindas visiems kitiems likusiems stulpams t.y tikėjimą į Angelus,Dieviškas Knygas,Pranašus,Teismo Dieną ir gėrio bei blogio lemtį.Visi šie stulpai yra ištakos iš tikėjimo į Allah.Jie remiasi į šį tikėjimą ir yra jo pagrindas.

Tikėjimo į Allah esmė yra absoliutus širdies įsitikinimas,kad:

        **** Tik Allah yra Vienintelis Viešpats ****
        **** Tik Allah yra Vienintelis,kuris yra vertas garbinimo ****
        **** Tik Allah yra Vienintelis,kuris turi Dieviškus vardus ir Savybes ****

Šie trys pagrindiniai širdies įsitikinimai, kartu sudaro Viendievystės esmę-Tauhydą,būtent jis yra pagrindas, kuriuo paremtas yra visas tikėjimas.
Islamas-tai yra grynos (švarios)Viendievystės religija,kadangi ji remiasi tuo,kad Allah valdo viską kas egzistuoja ir atlieka Savo sumanymus Vienas,be jokių kitokių partnerių ir padėjėjų.Taip pat ,kad Jis Vienas turi Dievišką Esybę ir Dieviškus Vardus ir Savybes ir neturi Sau lygių ir taip pat tuo,kad tik Jis Vienas vertas garbinimo ir idealizavimo ir neturi į Save panašių.
Iš viso to,kas auksčiau paminėta,tampa aišku ,kad Viendievystė-Tauhydas,su kuriuo atėjo pranašai ir Allah pasiuntiniai,susideda iš trijų dalių:

1.Viendievystė viešpatavime(Tauhydas Rububyja)-tai pripažįnimas,kad tik Aukščiausiasis Allah yra Viešpats,Karalius,Kūrėjas ir Valdytojas viso ko, kas egzistuoja.Jis dovanoja gyvenimą ir numarina,atneša naudą ir kenkia,yra Vienintelis,kuris atsako į maldas sunkiomis minutėm,turi absoliučią valdžią viskam ,pilnai valdo gėrį ir tik nuo Jo priklauso visi reikalai ir niekas nesidalina su Juo šia valdžia.

2.Viendievystė dieviškume(Tauhydas Uliuchyja)-tai pašventimas visų garbinimo būdų,tokių kaip nusižeminimas(zul),nuolankumas(hudu),meilė(mahaba),susitaikymas(hušu),garbinamieji nusilenkimai(ruku) ir žemiškieji nusilenkimai(sudžiūd),gyvulio aukojimas(zabh) ir įžadai(nazr) tik vieninteliam Allah,nepridedant Jam jokių partnerių.

3.Viendievystė Dieviškų Vardų ir Savybių turėjime(Tauhydas asma va syfat)-tai reiškia pripažinimas visų Aukščiausiojo Allah Vardų ir Savybių,kuriomis Jis apibūdino Save Korane arba žodžiais Savo pranašo,taika ir Allah palaiminimas jam,patikimoje Sunoje.
Tai yra, bet koks Jo trūkumų neigimas ir neigimas, bet koks Jo kūrinių ar pranašų panašumo į tai,kas tik Jam yra būdinga.
Tai yra pripažįnimas,kad tik Allah žino apie viską ir sugeba bet ką,kad Jis-Gyvas ir Palaiko gyvenimą ir kad Jo neapima nei snaudulys ,nei miegas.Jo Valia nepaveikiamai įvykdoma ir Jo Išmintis yra begalinė.

Jis -Girdintis,Matantis,Gailestingas,Atleidžiantis.Jis iškilo virš Sosto ir valdo Savo karalyste.

Jis-Valdovas,Šventas,Tyras,Globojantis,Saugantis,
Visagalis,Galingas,Išdidus.

Kilnus yra Allah ir nutolęs nuo visko,kas priskiriama Jam į pagalbininkus.Tai yra tik keletas iš Jo gražiųjų Vardų ir aukščiausiųjų Savybių.
Kiekviena iš šių trijų dalių yra patvirtinta su daugybę įrodymų Korane ir Sunoje.

Koranas yra pilnai pašvęstas Viendievystėj ir kalba apie Jo reikalavimus ir pažadėta už tai atlygį,o taip pat apie daugiadievystę, jos pasekėjus ir jiems paruoštus atlyginimus.

Šias tris viendievystės dalis islamo mokslininkai išvedė iš Korano tekstų ir Sunos.Kruopšti ir daugiapusė  Šarijos tekstų analizė leido įsisąmoninti religijos tiesą,kurios esmė yra tame,kad Viendievystė,kurios yra reikalaujama iš vergų,tai -tikėjimas į tai,kad Allah yra Vienintelis Viešpats,Vienintelis vertas garbinimo ir Vienintelis,Kuris turi Dieviškus Vardus ir Savybes.
Tas,kuris viso to  nepripažįsta ,tas- nėra tikintysis.

šaltinis:
https://daura.com/vtoroy_kurs_po_izucheniu_edinobojiya_2/

Tikėjimo pagrindai 1-os dalies pabaiga

TIKĖJIMAS IŠ ŠIRDIES


Mes jau paminėjome apie tai,kad Allah garbinimas pasireiškia žodžiuose,darbuose ir įsitikinimuose.Pradėsime nuo paaiškinimo,ką Allah įsakė kiekvienam žmogui būti įsitikinusiu.
Aukščiausiasis Allah įsakė mums įtikėti Juo:

" O tie,kurie įtikėjote!Tikėkite Allah..." (Koranas,sura Moterys,136 ajatas)

"Nėra palaimos tame,kad jūs atsuktumėte savo veidus į rytus ir vakarus,bet palaimintas tas,kuris įtikėjo Allah,Jo angelus,Jo Raštu ir Jo pasiuntiniais ..." (Koranas,sura Karvė,177 ajatas)

"Pranašas ir tikintieji patikėjo tuo,kas buvo pasiųsta jam nuo Viešpties.Visi įtikėjo Allah, Jo angelais, Jo Raštu ir Jo Pasiuntiniais...." (Koranas,sura Karvė,285 ajatas)

"Tas,kuris netiki  Allah,Jo angelais,Jo Raštais,Jo pasiuntiniais ir Paskutine Diena,yra papuolęs į gilų paklydimą."(Koranas,sura Moterys,136 ajatas)

 Pranašas,taika ir Allah palaiminimas jam,pranešė mums apie tai,juk Tikėjimo(Iman)esmė yra tame,kad žmogus iš širdies tiki į šešetą dalykų.

Allah pasiuntinys,taika ir Allah palaiminimas jam,pasakė:
"Tikėjimo esmė susideda iš to,kad tu tikėtum Allah ir Jo angelais ir Jo Raštu ir Jo pranašais ir Paskutine Diena,o taip pat,kad  tu tikėtum lemtimi tiek gera, tiek bloga."

Tokiu būdu,įsitikinusi širdis susideda iš sekančių dalykų:
1.Tikėjimas Allah
2.Tikėjimas Jo angelais
3.Tikėjimas Jo Raštu
4.Tikėjimas Jo pasiuntiniais
5.Tikėjimas Teismo diena
6.Tikėjimas lemtimi su jos gėriu ir blogiu.

Arabų kalboje veiksmažodis "akada",šaknis kurio susideda iš raidės "ain","kaf" ir "dal" ,perduoda skirtingas reikšmes,turinčias sąsajas su tokiais dalykais,kaip "apsisprendimas","užsispyrimas" ir "tvirtumas".
Kalbant apie bendrašaknį su juo žodį "akyda" ,tai - specialus terminas,kuris reiškia viską ,kas susiję su religija,tai kas yra žmogui žinoma ir kuo jis yra įsitikinęs.
Visų šių žinių  ir širdies įsitikinimų ratas yra taip pat vadinamas "religijos pagrindais".
Tai  vadinama "religijos pagrindais" dar ir dėl to,kad atsakydamas į angelo Džibrylio(Gabrieliaus),taika jam,klausimus apie tikėjimą,Allah pasiuntinys,taika ir Allah palaiminimas jam,paminėjo šiuos šešius jos pagrindus,būtent:tikėjimas Allah,Jo angelais,Jo Raštu,Jo pranašais,Paskutine diena ir gėrio bei blogio lemtimi.

šaltinis:
https://daura.com/vtoroy_kurs_po_izucheniu_edinobojiya_1/

Tikėjimo pagrindai 1 dalis

ALLAH RELIGIJA-ISLAMAS

Aukščiausiasis Allah-Kūrėjas,Sutvėrėjas,Žinantis ,Išmintingas-dėka visą Savo apimančio Žinojimo,Savo Išminties ir Savo Visagalybės,Jis sukūrė šitą didingą Visatą ir nustatė joje tvarką,tam kad suteikti  gyvenimui Savo dievišką sumanymą,o ne šiaip sau ir ne dėl pasilinksminimo.
Aukščiausiasis Allah pasakė:

"Ne iš pasilinksminimo Mes sukūrėme Dangų,Žemę ir tai,kas tarp jų.Mes sukūrėmę juos tik dėl tiesos,bet dauguma jų nežino apie tai."(Koranas,44:38,39)

Aukščiausiasis sukūrė džinus ir žmones ir pranešė apie didžią išmintį ir kilnius jų sukūrimo tikslus.

" Aš sukūriau džinus ir žmones tik dėl to,kad jie Mane garbintų.Man nereikia iš  jų jokios dalies ir nereikia ,kad jie Mane maitintų ."(Koranas 51:56-58)

"O žmonės!Garbinkite savo Viešpatį-Kuris sukūrė jus iš tų,kurie gyveno iki jūsų atsiradimo ir galbūt,jūs tapsite dievobaimingi;Kuris sukūrė jums žemę guoliu, o dangų-gaubtu jums,Kuris išvedė iš dangaus vandenį ir užaugino žemėj vaisius jums maitintis.Nepriskirkite Allah Jam lygių,sąmoningai žinodami,kad nėra nieko Jam lygaus." (Koranas,2:21-22)

Viešpats parodė didžiausią malonę tame,kad palengvino ir padėjo žmogui suprasti tiesą.Tiesą ,kad  Allah yra -Kūrėjas visko kas egzistuoja.Tiesa ,kad žmogus sukurtas tik tam,kad garbintų vienintelį Allah.Šitas palengvinimas ir pagalba žmogui susideda iš sekančių punktų:

1.Allah sukūrė žmogų su įgimtomis sąvybėmis,kurių dėka jis pasirengęs priimti Allah religiją.Ir jeigu žmogus nebūtų kitų žmonių įtakoje,tai be abejonės jis sektų jame įdiegtu instinktu.Vis dėlto,koks nors žmogiškas trūkumas arba polinkis sekti  vienokius ar kitokius žmones,atskiria jį nuo to instinkto.

Aukščiausiais Allah pasakė:
"Atgręžk nuoširdžiai savo veidą į religiją.Tai yra įgimta savybė, kurią Allah sukūrė žmonėse.Nedera keisti to,ką sukūrė Allah.Toks yra tikras tikėjimas,tik dauguma žmonių to nežino."(Koranas,30:30)

Abu Huraira pasakojo,kad Pranašas,taika ir Allah palaiminimas Jam,pasakė:

"Kiekvienas žmogus gimsta su įgimtu jam polinkiu garbinti vienintelį Allah,o jo tėvai padaro jį žydu,krikščioniu arba ugnies garbintoju.Juk ir gyvūnai gimdo vaikelius nesugadintus ir nepažeistus.Ar matėte,kad kas nors iš jų gimtu su nupjauta nosimi?"
Po to Abu Hureira parecitavo Aukščiausiojo žodžius : " Tai savybė,kurią Allah davė žmonėms." (Al Bukhari 1359,1385,Muslim 2658.)

Pranašas pasakė: " Aukščiausiasis ir Visagalis Allah paliepė man išmokinti jus to,ką Jis šiandien išmokino mane ir to,ko jūs nežinote:

 " Visas turtas, kuriuo Aš apdovanojau Savo vergus,yra jiems leistinas.Aš sukūriau visus Savo vergus nuolankiais Man.Bet pas juos atėjo šėtonai ir atitolino juos nuo jų religijos,uždraudė jiems tai,ką Aš jiems leidau ir liepė jiems garbinti šalia Manęs netikras dievybes,neturėdami tam jokių įrodymų...." Muslim 4/2197

2.Allah apdovanojo žmogų protu.Žmogus sugeba proto dėka suvokti ir mąstyti apie supančius  jį ženklus.Bet kuris ,kas turi protą,tas kuris pamąsto apie šviesą ir dangų,apie žemę,kuri randasi visatoj,apie žvaigždes,planetas ir visą apimančią tvarką,kuri nustatyta visatoje,kuriai paklūsta visa kas egzistuoja,nedviprasmiškai supras,kad visata turi Visagalį ir Neprilygstama Kūrėją,Kuris sukūrė ir valdo ją.

Aukščiausiasis Allah pasakė:

"Mes parodysim jiems Savo ženklus žemėje ir juose pačiuose,pakol jie nesupras,kad tai yra tiesa.Nejaugi,neužtenka to,kad tavo Viešpats yra Liudytojas, bet kurio dalyko?"
(Koranas 39:53)

3.Allah pasiuntė žmonėms pasiuntinius,kurie pasakojo žmonėms apie tai,koks yra Allah,tai kad tik Jis Vienas vertas garbinimo ir kokiu būdu reikia garbinti Aukščiausiąjį.Kitaip tariant jie išaiškino žmonėms religiją.

Aukščiausiasis Allah pasakė:

"Mes pasiuntėme į kiekvieną tautą pasiuntinį(tam, kad jie pasakytų jiems): "Garbinkite Allah ir venkite netikrų dievų." (Koranas,16:36)

Allah taip pat pasakė:

"Mes nepasiuntėm iki tavęs nei vieno pasiuntinio,neįdiegę jam: "Nėra kitos dievybės vertos garbinimo,išskyrus Mane.Taigi,garbinkite Mane." (Koranas,21:25)

Ir būtent per Savo pasiuntinius Aukščiausiasis Allah pranešė žmonėms, kokiu būdu Jo kūriniai privalo Jį garbinti.

Garbinimas-tai supratimas,apjungiantis visus žodžius ir darbus,tiek atvirus, tiek paslėptus ir taip pat įsitikinimus,kuriuos myli Allah ir yra jais patenkintas.Ir pranešė Allah mums apie tai,kokius žodžius,darbus ir įsitikinimus Jis myli,atsiūsdamas įsakymus ir draudimus pateiktus Korane ir Sunoje.
Religija-tai yra  garbinimo taisyklių rinkinys skirtas Vieninteliam Allah.

Ir pavadino Allah Savo religija- Islamu:

"Iš tiesų,Allah religija yra Islamas." (Koranas,3:19)

"Nei iš vieno,kuris ieško kitos religijos nei Islamas, niekada tai nebus priimta ir Paskutiniame gyvenime jis atsidurs nelaimėlių tarpe." (Koranas,3:85)

Allah Pasiuntinys pasakė:

" Islamo esmė yra tame,kad tu paliudytum,kad nėra kitos dievybės vertos garbinti,išskyrus Allah ir kad Muchamedas -Allah Pasiuntinys,atlik maldas,duok Zakatą,laikykis pasninko Ramadano mėnesį ir atlik Hadž į Namą-jeigu sugebėsi tai padaryti." (Muslim,8)(vertėjo past.Namą t.y Kabą)

Ir pavadino Allah Savo religija tikėjimu-Iman:

"O tie,kuri įtikėjote!Tikėkite Allah,Jo Pranašu ir Raštu,kurį Jis atsiuntė Savo Pasiuntiniui ir Raštais,kuriuos Jis atsiuntė prieš tai." (Koranas,4:136)

Ir pasakė Pranašas,taika ir Allah palaiminimas jam,:

" Tikėjimas susideda iš daugiau nei septyniasdešimt atšakų ir geriausi iš jų yra: liudijimas,kad nėra jokio kito dievo verto garbinimo išskyrus Allah(le iliaha illallah),o menkiausias :pašalinimas iš kelio tai,kas gali pakenkti žmonėms ir gėdijimasis kilęs iš tikėjimo."

Šį chadisą perdavė Al Bukhari 9,Muslim 35,Abu Davūd 4676,At Tirmizi 2614,An Nasai 8/110,Ibn Madžak 57.Šeichas Albani pavadino šį chadisą patikimu.Žiūrėti "Miškat al Masabih."

Paklausė  Pranašas ,taika ir Allah palaiminimas jam, vieną iš savo genčių :

"Ar jūs žinote,kas yra tikėjimas tik į vieną Allah? " .Jie pasakė : " Allah ir Jo Pasiuntinys žino apie tai geriausiai."
Tada Pranašas ,taika ir Allah palaiminimas jam ,pasakė :

" Tai -liudijimas,kad nėra kito dievo verto garbinti,išskyrus Allah ir kad Muchamedas-Allah Pasiuntinys,Zakato mokėjimas,pasninkavimas Ramadano mėnesį ir mokėjimas penktosios dalies karinio grobio." Al Bukchari 53,Muslim 17.

versta iš rusų k.
šaltinis:daura.com/vtoroy kurs po izucheniu edinobojiya

Dešimt dalykų anuliuojančių islamą

Musulmonas turi žinoti, kad Allah įpareigojo visus Savo tarnus priimti islamą, tvirtai laikytis jo ir saugotis visų dalykų, kurie prieštarauja jam. Allah atsiuntė Savo pasiuntinį Muchamedą (taika ir Allah palaiminimas jam) kviesti visus žmones į islamą, pranešdamas mums, kad bet kuris, kuris seka juos yra palaimintas ir bet kuris, kuris nusisuka nuo jo, yra paklydęs. Allah įspėjo mus daugelyje Korano ajatų apie dalykus, kurie išveda iš islamo, taip pat kaip ir apie visas kitas poliateizmo (Širkas) ir netikėjimo (Kufr) rūšis.

Islamo mokslininkai, tegul Allah bus jais patenkintas, tai paminėjo savo veikalų skyriuose apie „Išstojimo taisyklės“, kad musulmonai gali išeiti iš savo religijos dėl skirtingų religiją anuliuojančių priežasčių, kurios padaro jo gyvybę ir turtą leistinais (atimti) bei kurios priverčia jį palikti islamą.

Vieni iš labiausiai pavojingų ir dažniausiai pasitaikančių dalykų, kurie anuliuoja islamą, yra šie dešimt (1), kurių santraupą paminesime dabar tam, kad galėtumėt jų vengti ir įspėti kitus, tikėdamiesi, kad Allah apsaugos ir apgins mus nuo jų. Mes taip pat paminėsime po to keletą trumpų paaiškinimų.

1. Širkas - partnerystės pridėjimas Allah garbinime.

Allah sako:

„Iš tiesų, Allah neatleidžia garbinime partnerių susiejimo su Juo (Širko), bet atleidžia tai, kas yra mažiau nei tai, tam kam Jis panori.“

                                              (Koranas, Sura Nora:116)

Ir Jis sako:

„Iš tiesų, tas kuris  garbinime sumaišė partnerius (atliko Širk) su Allah, tam Rojus bus uždraustas ir galutinė jo pribuvimo vieta bus Pragaro ugnis. Ir nusidėjėliai negaus jokios pagalbos Pragare.“

                                              (Koranas, Sura Al Maidah:72)

Šiam skyriui priklauso garbinimas ir šaukimasis mirusiųjų, ieškojimas jų pagalbos, prisiekimas jų vardu ir gyvulių aukojimas jiems.

2. Bet kuris, kas įterpia tarpininkus, tarp savęs ir Allah, prašydamas tarpininkauti jų vardu, pasikliaudamas jais, tas atliko netikėjimo aktą. Tokia yra vieninga islamo mokslininkų nuomonė.

3. Bet kas, kas nelaiko daugiadievių netikinčiaisiais arba abejoja dėl jų netikėjimo arba mano, kad jų tikėjimo būdas yra teisingas, tas atliko netikėjimo aktą.

4. Bet kas, kas tiki, kad kitas mokymas nei pranašo (taika ir Allah palaiminimas jam) yra labiau išbaigtas ir nuosprendžiai yra geresni nei jo (taika ir Allah palaiminimas jam) nuosprendžiai, t.y. taip kaip kad tokie, kurie išaukština Tahūd, netikras dievybes ir religijas, tada tas yra netikintysis.

5. Bet kuris, kas nekenčia to, su kuo Pasiuntinys (taika ir Allah palaiminimas jam) atėjo, netgi jeigu jis tai ir praktikuoja, tapo netikinčiuoju, nes Allah tai patvirtina sakydamas:

„Tai yra dėl to, kad jie nemėgsta to, ką Allah atsiuntė, todėl Jis anuliavo jų gerus darbus.“

                                            (Koranas, Sura Muhamed:9)

6. Bet kas, kas juokiasi ar menkina/tyčiojasi iš bet kurios Pasiuntinio religijos dalies, iš jos apdovanojimų/atlygių ar bausmių, tas atliko netikėjimo aktą. Šito įrodymas yra Allah pareiškimas:

„Sakyk: Ar tai buvo Allah ir Jo Suros ir Jo Pasiuntinys, kad tai jus privertė juoktis?Neatsiprašinėkite, jūs puolėte į netikėjimą po to, kai turėjote tikėjimą.“

                                            (Koranas, Sura Bakara:102)

7. Burtai/raganavimas, tam priklauso ir visos rūšies magiški žaidimai, kurie priverčia asmenį nekęsti (sarf) (2) arba mylėti (3) kažką arba ką nors. Taigi, tas kuris atlieka bet ką iš šių veiksmų arba mėgaujasi tai darydamas, tas atliko netikėjimo veiksmą. Tam įrodymas yra šis Allah pareiškimas:

„Ir nei vienas iš šių dviejų angelų, nieko nemokė prieš tai nesakydami: 'Mes - tik išbandymas, tad nebūk netikintis!'.“ 

     

                                            (Koranas, Sura Bakara:102)

8. Pagalbos ir rėmimo suteikimas daugiadieviams kovojantiems prieš musulmonus. Įrodymas yra Allah pareiškime:

„Ir bet kuris iš jūsų, kas paims juos (t.y. netikinčiuosius) sau į patarėjus ir ginėjus, tai iš tikrųjų tas yra toks pat kaip ir jie. Iš tiesų Allah neveda tiesos keliu neteisingų (4) žmonių.“

                                           

                                            (Koranas, Sura Maidah :51)

9.Bet kas, kuris tiki, kad kai kurie žmonės yra atleisti nuo Šarijos (Muchamedo nustatytų istatymu apie islamą), tai tas yra netikinysis, nes Allah sako:

„Ir bet kas, kas ieško kitos Religijos nei islamo, tai niekada nebus priimta iš jo ir  po mirties jis bus pralaimėjusiųjų tarpe.“

                                           

                                           (Koranas, Sura Al-Imran :85)

10.Nusisukimas nuo Allah Religijos, nesimokymas  arba nepraktikavimas jos, yra netikėjimo aktas. Šito įrodymas yra Allah pareiškimas:

"Kas yra neteisingesnis(5) už tą,kuriam buvo priminti(6) jo Viešpaties ženklai ,o jis nuo jų nusigręžė(7)?Iš tiesų Mes atkeršysim(8)nusidėjėliams!"

                                             (Koranas, Sura As-Sadžda:22)

Nėra jokio skirtumo, ar  vienas iš šių islamą anuliuojančių veiksmų yra atliekamas juokaujant, rimtai ar iš baimės. Tačiau tam, kuris atliko šiuos veiksmus per prievartą, yra atleistina. Visi šie dešimt punktų yra iš labiausiai pavojingų ir dažniausiai pasitaikančių. Todėl, musulmonai privalo baimintis ir laikytis atokiai nuo šių veiksmų, bijodami juos atlikti.

Ketvirtam islamą anuliuojančiam punktui priklauso ir tie, kurie tiki, kad žmonių sukurti įstatymai ir konstitucija  yra geresni nei Šarijos įstatymai islame.

Arba tie, kurie tiki, kad  dvidešimtajame amžiuje yra neteisinga įgyvendinti islamo įstatymus.

Arba, kad tai yra musulmonų atsilikimo priežastis.

Ketvirtam punktui taip pat priklauso ir tie, kurie mano, kad kai kurie Allah įstatymai, tokie kaip rankos nukirtimas vagiui arba užmėtymas akmenimis už svetimavimą, nėra tinkami šiai moderniai erai.

Šiai kategorijai priklauso ir tie, kurie tiki, kad yra leidžiama valdyti pagal kitus įstatymus nei Allah Įstatymai (Šarija) jų klausimuose ir sąveikose, baudžiamuosiuose įstatymuose ir taip toliau, netgi, jeigu jis ir netiki, kad tai yra geriau nei Šarijos valdymas. 

Tai tampa nuodėme nuo tada, kai jis padaro leidžiamu tai, ką Allah padarė draudžiamu, pagal vieningą islamo mokslininkų nuosprendį. Bet kas, kuris padaro leidžiamu tai, ką Allah uždraudė, tai ką kiekvienas būtinai turi žinoti, tokius dalykus kaip sanguliavimas, alkoholis, procentų ėmimas ir valdymas pagal kitus įstatymus nei Allah, tada tas yra netikintysis, remiantis vieningu islamo mokslininkų nuosprendžiu.

Mes ieškome prieglobsčio pas Allah nuo visų šių dalykų, kurie užtraukia Jo Pyktį ir skausmingą bausmę. Tegul būna taika ir Allah palaiminimas geriausiam iš Jo kūrinių, Muchamedui.

Šaltinis :Navakid ul Islam, imamas Abdul Azyz bin Baaz

anglų k." Things that invalidate islam " alifta.net

Paaiškinimai:

1. Tai paminėjo šeichas ir imamas Muchamedas bin Abdul Vahab ir kiti islamo mokslininkai, tegul bus Allah jais visais patenkintas.

2. Sarf: burtų atlikimo veiksmas, kuris daromas tam, kad atitraukti žmogų nuo jo aistros, pavyzdžiui, tokios kaip priversti vyrą paliktį jo mylimą žmoną ir mylėti kitą.

3. Atf: burtų veiksmas daromas tam, kad priversti žmogų daryti tai, ko jis netrokšta, naudojant šėtoniškus metodus.

4. Dalimūn (nusikaltėliai), čia kalbama apie netikinčiuosius.

5. Reiškia: “Nėra nieko kito, kas padarė daugiau blogio...“

6. Tadh-kyr (priminimas) reiškia: „Įspėti ir atkreipti kieno nors dėmesį į tai, kas turi būti priminta.“

7. Iraad (nusisukimas) reiškia: „Susilaikyti ir atsukti nugarą/nusigręžti.“

8. Intikaam (kerštas, atpildo ieškojimas) reiškia: „Griežtas/rūstus atsakas į tai, kas buvo prieš tai padaryta“.

Pažink Allah gerovėj ir Jis pažins tave nelaimėj

Imamas Ibn Radžab Al Hanbali

Ištraukos paimtos iš Ibn Radžab Al Hanbali knygos „Žinių ir išminties rinkinys“ ir paaiškinimai „40-ies chadisu„ žymios chadisu kolekcijos imamo al Navavi. Paaiškinamas chadisas šiame straipsnelyje yra devynioliktas.

Pranašas, taika ir Allah palaiminimas jam, pasakė:

„Pažink Allah gerovėj ir Jis pažins tave nelaimėj“ (1)

Kai tikintysis žino ir baiminasi Allah gerovės ir pasitenkinimo metu, laikosi Allah nustatytų taisyklių ir atidžiai kreipia dėmesį į Allah turimą teisę į jį, tada jis pradeda pažinti Allah.

Tuomet tarp jo ir jo Viešpaties nusistovi ypatingas ryšys. Atsilygindamas jam, Viešpats atmins jį ir žinos apie savo garbintoją sunkiu jam laikotarpiu. Allah saugos ir rūpinsis šiuo žmogaus ryšiu su Juo sunkiais laikotarpiais, nes šio ryšio dėka, Allah apsaugo Savo garbintoją nuo sunkumų. Šis ypatingas ryšys priartina žmogų prie jo Viešpaties, užtikrina Jo meilę jam ir atsaką į jo maldas.

Asmens „žinojimas apie Allah“ būna dviejų rūšių:

1.Turėjimas bendrų žinių.

Kai žmogus žino apie Allah, jis paprasčiausiai priima tai, kad Allah egzistuoja, patvirtina teisingą tikėjimą į Jį ir tiki Juo. Bendrai paėmus, šiuo būdu visi tikintieji žino apie Allah.

2. Ypatingos žinios ir ryšys.

Kai žmogus iš tiesų žino apie Allah ir absoliučiai atveria širdį Jam, atsiduoda Jam ir jaučia palengvėjimą tikėdamas Juo. Jis jaučia paguodą, kai Allah yra paminimas, nors ir išlieka vistiek gėdlyvas prieš Allah ir bijosi Jo. Tie, kurie iš tiesų žino apie Allah, yra susikoncentravę į šį specifinį žinojimą apie Jį.

Analogiškai, Allah žinojimas apie savo „žinančius`` tarnus yra dviejų rūšių:

1. Bendras žinojimas.

Tai yra Allah žinojimas apie visus Savo tarnus, Jo stebėjimas apie visko, ką šie slepia ir daro atvirai, kadangi Jis sako:

„Iš tiesų, Mes sukūrėm žmoniją ir Mes žinom ką šnabžda jam siela ir Mes esam arčiau jo nei jo kaklo arterija.“ (2)

Kitas pavyzdys apie Allah žinojimą apie visus Savo kūrinius yra šis Jo teiginys:

„... Jis geriausiai jus pažino išvesdamas jus iš žemės ir kai jūs buvote gemalais savo motinų įsčiose...“ (3)

2. Ypatingas žinojimas ir ryšys.

Ši rūšis apie „žinantį Jo tarną“ yra tada, kai Allah myli savo garbintoją, priartina jį arčiau Savęs, atsako į Jo maldas ir padeda jam išeiti iš sunkumų. Šios rūšies ryšys, pranašo (taika ir Allah palaiminimas jam) yra nurodytas chadise, kai jis (taika ir ramybė jam) sako, kad Allah pasakė (Kudsi chadisas):

„Mano tarnas nepaliaujamai artėja link manęs su papildomais garbinimo veiksmais tol, pakol Aš jį myliu. Kai Aš jį myliu, aš tampu jo ausimis, kuriomis jis girdi; jo akimis, kuriomis jis mato; jo rankomis, kuriomis jis kovoja; jo kojomis, kuriomis jis eina. Visko, ko jis paprašytų manęs, Aš tikrai jam suteikčiau ir ten, kur jis ieško Mano pagalbos, Aš tikrai ją suteikčiau.“ (4)

Šį ypatingą Allah žinojimo apie Savo tarnus rūšį iliustruoja pranešimas, kai Al Hasanas, bėgdamas nuo Al Hadžadž priespaudos, atėjo į Habib ibn Muhamed namus. Habib pasakė jam: „Abu Said, ar nėra ryšio tarp tavęs ir tavo Viešpaties, kurio dėka tu gali melstis Jam ir pasislėpti nuo tų žmonių? Įeik i namus“. Al Hasanas įėjo į vidų ir Al Hažadž kareiviai įėjo paskui jį, bet negalėjo matyti jo. Kai tai buvo paminėta Al Hadžadžui, jis pasakė :

„Jis buvo name, tačiau Allah apakino jūsų akis taip, kad jūs negalėjote jo matyti.“

Apibendrinant galima pasakyti, kad bet kas, kas parodo pastoviai savo pagarbią baimę Allah ir paklusnumą, lengvumo ir gerovės metu, tai Allah parodys jam Savo malonę ir paramą sunkumų ir nelaimės metu.

At Tirmidi perdavė chadisą nuo Abu Hurairos (tegul bus Allah juo patenkintas), kad

pranašas (taika ir Allah palaiminimas jam) pasakė:

„Bet kuris, kuris nori, kad Allah atsakytų jam į jo maldas sunkumų ir rūpesčių metu, tegul pagausina meldimąsi savo gerovės metu.“ (5)

Pats sunkiausias išbandymas, su kuriuo susiduria tarnas savo gyvenime, yra mirtis. Tai, kas nutinka po to, yra netgi daug skaudžiau, jeigu tarnas nepasiekia geros galutinės paskirties vietos, t.y. Rojaus. Todėl, tikinčiajam yra būtina ruoštis mirčiai būnant gerovės ir pasitenkinimo laikotarpyje, nuolat prisiminti Allah ir bijotis Jo bei daryti gerus darbus savo gyvenimo metu.

Allah Visagalis sako:

„O tu, kuris tiki, bijokis Allah ir tegul kiekviena siela pažiūri, ką ji paruošė rytojui. Ir bijokitės Allah, juk Allah žino apie tai, ką jūs darote. Ir nebūkite tais, kurie pamiršo Allah ir Jis privertė pamiršti apie jų pačių sielas. Jie yra aiškiai nepaklūstantys.“ (6)

Bet kuris, kas prisimena Allah būdamas geros sveikatos, gerovės ir komforto laikotarpiu bei ruošia save susitikimui su Allah Visagaliu mirus ir po mirties, tai Allah prisimins jį sunkumų metu, t.y. sunkumų, susijusių su mirtimi, metu. Allah bus švelnus jam, nes Jis jį lydės, rūpinsis juo ir laikys tvirtai ant garbinimo Vienintelio Allah (po to kai jis mirs). Allah sutiks tokį žmogų, būdamas patenkintas juo.

Iš kitos pusės, tas, kuris užmiršta Allah savo gyvenimo metu lengvumo ir komforto laikotarpiu ir sužlugdo savo pasiruošimą susitikimui su Juo, Allah pamirš jį esant sunkumu laikotarpiui, t.y. mirties metu. „Pamiršimas“ čia reiškia tai, kad Allah apleis ir paniekins tokį žmogų. (7)

Bet kai mirtis ateis pas tikrą tikintįjį į Allah, kuris pasiruošė tam ir viliasi gero iš savo Viešpaties ir geros žinios pasieks jį nuo Allah, jis tada trokš sutikti Allah ir Allah trokš sutikti jį. Kita vertus, nedoras žmogus yra priešingybė tam, t.y. jis nekęs susitikimo su Allah ir Allah nekęs susitikimo su juo. (8)

Tikintysis yra tas, kurį užpildo laimė, nes jis investavo žemėje (t.y. darė gerus darbus) ir su šia investicija jis atvyks į Rojų. O tas, kuris apsileido (t.y. pamiršo savo sielą), yra žlugęs sakydamas:

„O koks aš žlugęs, kai aš atstūmiau Allah“ (9)

Pastabos:

(1) Tai yra ištrauka iš ilgo chadiso, perduoto Ahmad, Al Baihaki, Al Lalakai ir šeicho Nasir Al Dyn Al Albani, kuris pasakė, kad tai yra autentiška savo rinkinyje Al Džami al Sagir va Zyjadatuh

(2) Koranas, Sura Kaf (50:16);

(3) Koranas Sura Nadžm (53:32);

(4) Perduota per Al Bukchari;

(5) Perduota At Tirmidi, nr.: 3382, Albani pasakė, kad tai yra „hasan“ savo Sahih Suna At Tirmidi, nr.: 2693;

(6) Koranas, Sura Al Hasr (59:18-19);

(7) Apie šios rūšies jų „pamiršimą“ Allah sako suroje Al Araf:

„Taigi, šiandien Mes pamiršime juos lygiai taip pat, kaip jie pamiršo šią susitikimo dieną ir tai, kad jie neigė mūsų ženklus.“ (7:51)

Ir Jo (Subhana va Taallia) bauginančiam ajate Suroj Taha :

„Ir bet kas, kas nusigręš nuo Mano priminimo, jo gyvenimas bus tikrai sunkus. Ir

Prikėlimo Dieną Mes atvesime jį aklą. Jis pasakys: „Mano Viešpatie, kam prikėlei mane aklą, juk anksčiau aš galėjau matyti?„ Allah atsakys jam: „Taip, kaip Mūsų ženklai pasiekdavo tave, bet tu pamiršdavai juos, taip ir šiandien tu būsi pamirštas.“ (20:124-126);

(8) Bukchari chadisas, Allah pasiuntinys pasakė, jog Allah yra pasakęs: „Jeigu mano tarnas trokšta sutikti Mane, tai ir Aš trokšiu sutikti jį, o jeigu jis nekęs susitikimo su Manimi, tai ir Aš nekęsiu.“;

(9) Sura Zumar (39:56).

versta iš anglu k.

pavadinimas: Know Allah in Prosperity He will know you  in Adversity

originalus pavadinimas: جامع العلوم والحكم

originalus autorius :ibn Radžab al Hanbali