2015-12-15

Kas užtars prieš Allah?


 بسمي الله الرحمن الرحيم

Vardan Allah Maloningiausiojo,Gailestingiausiojo

Tauhydas Rububyja susideda iš dvieju stulpų, apie kuriuos Aukščiausiasis Allah pasakė Korane, papasakodamas apie Mozės (taika jam) pokalbį su Faraonu. Kai Mozė atėjo su savo broliu Harūnu pas Faraoną ir jo palydą, šie du pranašai ėmė kviesti juos link Aukščiausiojo Allah. Faraonas savo širdyje pripažino, kad Allah egzistuoja, tačiau vadindamas save dievu, jis atmetė Allah dėl savo arogancijos. Aukščiausiasis Allah pasakė:
„Faraonas tarė: “Kas tas jūsų Dievas, o Mūsa?“ (Koranas,20:49)
Mozė (taika jam) davė jam tokį atsaką, kurio nei papildysi, nei atmesi:
„Mozė atsakė: „Viešpats mūsų - Tas, Kuris suteikė kiekvienam daiktui išvaizdą, o po to nurodė viskam kelią.“ ( Koranas,20:50)
Taigi, Tauhydas Rububyja susideda iš dviejų stulpų:

Pirmas stulpas.

Tik vienintelis Allah yra Kūrėjas.
Niekas kitas nebuvo liudininku, kai buvo kuriama žemė bei dangus ir viso kito, kas yra tarp jų. Kaip apie tai ir pasakė Allah:
„Aš nepadariau jų liudininkais, kai buvo kuriama žemė ir dangus, ir jų pačių kūrimo.“ (Koranas,18:51)
Kai Aukščiausiasis Allah visą tai sukūrė, nebuvo nieko, išskyrus Jį. Šis ajatas, kurį pateikė Allah yra stiprus įrodymas prieš tai, kas drįsta sau priskirti valdžią ir galią. Dėl ko kalbama apie valdžią ir galią? Jeigu kažkas ką nors sukūrė, tai tas yra savininkas ir valdytojas sukurto  dalyko. Tai reiškia, kad Aukščiausiasis Allah yra Vienintelis Kūrėjas, Karalius ir visa valdžia priklauso Jam. Aukščiausiasis Allah neturi bendrininkų. Niekas neturi teisės sakyti, juk kas nors iš kūrinių turi galią šiame pasaulyje. Dauguma musulmonų Kazachstane, Tatarstane, Vidurinėj Azijoje ir kitur eina pas mirusiuosius, gulinčius kapuose, ir sako apie juos: „Mūsų šeichas, kuris yra čia palaidotas, valdo ketvirtį šio pasaulio“ arba „mūsų šeichas valdo trečdalį šio pasaulio“ arba „yra lietaus valdovas“ arba „mūsų šeichas yra visų ligų valdovas! Jeigu tu į jį kreipsiesi, tai jis tave išgydis!“ ir panašiai. Tai reiškia, kad jie priskiria galią kažkam kitam, nei Aukščiausiajam Allah. Į tokius musulmonų pasakymus Allah atsako konkrečiu įrodymu esančiu Korane, sakydamas:
„Sakyk: “Pašaukite tuos, kuriuos jūs laikote dievais šalia Allah.“ Jie neturi nei menkiausios dalelės valdžios danguje ir žemėje ir nėra valdytojai jų ir nėra jų tarpe padėjėjų Jam.‘‘ (Koranas,34:22)
O jeigu jie tik susimąstytų apie Koraną! Iš šio ajato mes suprantame,kad valdžia absoliučiai priklausotik Vieninteliam Aukščiausiajam Allah. Tik Jis – Kūrėjas žemės ir dangaus ir visko, kas yra tarp jų.
Iš kur toks įsitikinimas (past. neteisingas) atsirado tarp musulmonų? Kaip mes visi žinome, kažkada gyveno graikų filosofai. Jie ėmė galvoti ir pasakė: „Šis pasaulis atsirado, nes jis turi Kūrėją, tačiau mes nematome to Kūrėjo. Kur gi Jis?.“ Jie ieškojo, ieškojo, bet nerado Kūrėjo, nes žvilgsnis negali pasiekt Aukščiausiojo Allah.
Tada jie pasakė: “Taip, šis pasaulis turi Kūrėją, kuris jį sukūrė ir paskui paliko. Iš tikrųjų, Jis paliko po savęs tą ir aną, valdyti šį pasaulį.“ Iš čia jie ėmė ieškoti pačių didžiausių, pačių galingiausių kūrinių iš visos kūrinijos ir po to priskyrė jiems valdžią. Pažiūrėjo į saulę ir pasakė: „Tai didžiulis kūrinys, tikriausiai, ji turi dieviškos galios.“ Pažiūrėjo į perkūniją ir pasakė: „Šis griausmas turi baisią jėgą, vadinasi, jis taip pat turi dievišką galią.“ Štai dėl ko jie kalba savo mitologijoje, kad Dzeusas yra perkūnijos dievas, o kitas – saulės, ir taip toliau. Paskui, atsirado ugnies garbintojai (madžusai), kurie lenkėsi ugniai. Jie pasakė, kad ugnis turi didelę jėgą, kuri gali sunaikinti  per kelias valandas daugybę miškų ir laukų. Jų nuomone, reiškia ji turi dievišką galią.
Šiais laikais tokį įsitikinimą perėmė kai kurie musulmonai, tegul Allah jiems atleidžia ir veda tiesiu keliu. Kai kurie iš jų ėmė manyti, kad mirusieji gali juos užtarti, dėl to eina prie kapų ir prašo jų užtarimo. Ir koks neišmanėlis yra toks musulmonas! Aukščiausiasis Allah pasakė:
„Niekam neatneš naudos joks užtarimas, iškyrus tų, kuriems bus leista.“ (Koranas,34:23)
Tokie musulmonai paprasčiausiai nežino, koks gali būti užtarimas. Jie nežino, kaip vyks šis užtarimas. Užtarimas Teismo Dieną turės tris sąlygas:
1. Aukščiausiasis Allah turės leisti užtarėjui užtarti. Aukščiausiasis Allah pasakė:
„Kas drįs užtartį prieš Jį be Jo Paties leidimo?“ (Koranas,2:255)
2. Aukščiausiasis Allah turės leisti užtarti konkretų asmenį. Tai reiškia, kad Allah neleis užtarti visų iš eilės. Aukščiausiasis Allah pasakė:
„Jie užtars tik tuos, kuriais Jis patenkintas.“ (Koranas,21:28)
3. Yra skirtingi užtarimo būdai.

Kartą, Allah pasiuntiniui (tegul bus jam taika ir Allah palaiminimas) atnešė dovanų mėsos. Praėjus kuriam laikui, jam padovanojo avienos mentį, kurią jis mėgo ir pranašas (tegul bus jam taika ir Allah palaiminimas) atsikando gabalėlį, o po to pasakė:
„Prikėlimo Dieną, aš tapsiu vadu visų žmonių. Ar žinote kodėl? Prikėlimo Dieną, Allah surinks pirmus ir paskutinius ant vieno pakylėjimo taip, kad šauklys galės kreiptis į visus žmones iš karto, ir vienu žvilgsniu juos visus aprėpti. Tą dieną, saulė priartės prie žmonių ir juos apims toks baisus sielvartas ir liudesys, kad jiems neužteks nei jėgų, nei kantrybės tai iškęsti. Tada žmonės ims sakyti vienas kitam:
„Argi jūs nematote kokioje situacijoje mes atsidūrėme?! Argi nematote iki kokio lygio jūs priėjote ?! Ar nepaieškoti jums to, kuris užtars jus prieš Viešpatį jūsų?“
Kai kurie iš jų tars:
„Eikite pas Adomą!” (taika jam). Jie ateis pas jį ir pasakys:
 “O Adomai, tu - žmonių tėvas. Allah sukūrė tave Savo Ranka ir įkvėpė tau dvasią, ir pagal Jo valią, angelai nusilenkė tau iki žemės, tai užtark mus prieš Viešpatį tavo! Argi nematai, kokioje mes padėtyje ir argi nematai iki ko mes priėjome?!“ Bet Adomas pasakys:
 “Iš tikrųjų, šiandieną Viešpats mano taip užsirūstino, kaip  niekada anksčiau ir kaip niekada daugiau nebus rūstus! Iš tikrųjų Jis uždraudė man valgyti vaisius to medžio, bet aš nepaklausiau Jo! Man pačiam reikia užtarėjo, o jūs eikite pas kitą, eikite pas Nojų (taika jam)“. Tada jie ateis pas Nojų ir pasakys:
„O Nojau, iš tikųjų tu - pirmas iš Allah pasiuntinių, gyvenusių žemėje, ir Allah pavadino tave dėkinguoju vergu.Užstok mus prieš tavo Viešpatį! Argi  tu nematai, kokioje padėtyje mes atsidūrėme, iki ko mes priėjome?!‘‘ Ir atsakys jis jiems:
 “Iš tikrųjų, Viešpats mano šiandien užsirūstino taip, kaip niekada anksčiau nebuvo toks rūstus ir niekada daugiau nebus! Iš tikrųjų, žemiškajame gyvenime man buvo duota galimybė kreiptis į Allah tik vieną kartą savo maldomis ir aš jau tai padariau, prašydamas padėti man prieš mano žmones. Man pačiam reikia užtarimo, o jūs eikite pas Ibrahymą!“. (taika jam)
Tada jie ateis pas Ibrahymą (past. Abraomą) ir pasakys jam:
 „O Ibrahymai, tu - Aukščiausiojo Allah pasiuntinys iš tarpo tų, kurie gyveno žemėje, užstok mus prieš Viešpatį tavo! Argi nematai kokioje padėtyje mes atsidūrėme, iki ko priėjome?!‘‘ Atsakydamas jiems, jis pasakys:
 „Iš tikrųjų, Viešpats mano šiandien užsirūstino taip, kaip niekada anksčiau ir niekada daugiau nebus  rūstus!“ 
Po to, jis paminės tai, kad yra tris kartus pamelavęs ir pasakys: 
„Man pačiam reikia užtarimo, o jūs eikite pas kitą, eikite pas Mozę!“. (taika jam). Tada jie ateis pas Mozę ir pasakys:
 “O Moze, tu - Allah pasiuntinys ir Aukščiausiasis Allah padarė tave  viršesniu virš kitų žmonių, nes Jis davė tau pirmenybę ir kalbėjo su tavim be tarpininkų, užstok mus prieš Viešpatį tavo! Argi nematai kokioje padėtyje mes atsidūrėme ir iki ko mes priėjome?!“ Atsakydamas jiems jis pasakys:
 “Iš tikrųjų, Viešpats mano šiandien užsirūstino kaip niekada anksčiau ir niekada daugiau nebus rūstus! Kalbant apie mane, tai aš užmušiau žmogų, neturėdamas tam leidimo iš aukščiau! Man pačiam reikia užtarimo, o jūs eikite pas Isa (past. Jėzų)!“ (taika jam).
 Tada jie ateis pas Isa (Jėzų) ir pasakys:
 “O Isa, tu - Allah pasiuntinys ir tu kalbėjai su žmonėms jau tada, kai dar gulėjai lopšyje ir tu - Jo žodis, kurį Jis dovanojo Marijam (Marijai) ir dvasia nuo Jo, užstok mus prieš Viešpatį savo! Argi nematai kokioje padėtyje mes atsidūrėme ir iki ko priėjome?!“ Atsakydamas Isa jiems pasakys: 
„Iš tikrųjų, Viešpats mano šiandien užsirūstino kaip niekada anksčiau ir niekada daugiau nebus rūstus!“.
 Visgi, jis nepaminės kokių nors savo nuodėmių, bet taip pat pasakys:
 “Man pačiam reikia užtarimo, o jūs eikite pas kitą, eikite pas Muhamedą.“ Po to jie ateis pas mane ir pasakys:
 „O Muhamedai, tu - Allah pasiuntinys (tegul bus jam taika ir Allah palaiminimas), paskutinis iš pasiuntinių ir Allah atleido tau visas buvusias ir būsimas nuodėmes, užstok mus prieš Viešpatį savo! Argi nematai kokioje padėtyje mes atsidūrėme iki ko mes priėjome?!“.
 Ir tada aš prieisiu prie Allah Sosto kojų ir nusilenksiu savo Viešpačiui kakta paliesdamas žemę, ir po viso to, Aukščiausiasis Allah įkvėps man tokius garbinančius žodžius apie Save, kokių dar niekam kitam iki manęs nebuvo įkvėpęs, paskui pasakys:
 “O Muhamedai, pakelk galvą! Prašyk ir bus tau dovanota, užstok ir tavo užtarimas bus priimtas“. 
Tada aš pakelsiu galvą ir pasakysiu: “O Viešpatie mano, mano bendruomenė, mano bendruomenė!“. Man bus pasakyta:
 ‘‘Ö Muhamedai, vesk į Rojų tuos ,tavo bendruomenės narius, kurie išlaisvinti nuo atsiskaitymo, per dešiniuosius Rojaus vartus, bet jie gali įeiti kartu su kitais žmonėmis ir per kitus vartus.“ (Al Bukchari 4712, Muslim 194)

Taigi užtarimas būna skirtingų rūšių:
a) Didysis užtarimas - tai bus stovėjimo laiko metu, kai žmonės stovės 50 tūkstančių metų, laukdami, kada juos nuteis ir pranašas Muhamedas (taika ir Allah palaiminimas jam) užtars prieš savo Viešpatį ir prašys juos nuteisti. Toks užtarimas bus suteiktas tik mūsų pranašui Muhamedui (taika ir Allah palaiminimas jam)! Tai vadinasi „Pagirtoji Vieta“, kuri yra jam pažadėta.
b) Prašymas atidaryti Rojaus vartus - pirmas, kuris paprašys atidaryti vartus, bus mūsų pranašas Muhamedas (taika ir Allah palaiminimas jam) ir jo bendruomenė bus pirmoji, kuri įeis į Rojų.
c) Užtarimas už žmones, kuriems bus liepta įeiti į Ugnį, tam kad jie neįeitų į ją.
d) Užtarimas už įėjusius į Ugnį nusidėjėlius, pripažįstančius viendievystę, tam kad jie išeitų iš Ugnies.
e) Užtarimas už konkrečius žmones tam, kad jie įeitų į Rojų be teismo.
f) Užtarimas už kai kuriuos netikinčiuosius, kad palengvinti jų bausmę - šios rūšies užtarimas susijęs išskirtinai su mūsų pranašu Muhamedu (taika ir Allah palaiminimas jam), kurį jis panaudos savo dėdei Abu Talib, tam kad palengvinti jo bausmę.

Antras stulpas.

Aukščiausiasis Allah yra Vienintelis, Kuris valdo.
Aukščiausiasis Allah nepaliko savo kūrinių šiaip sau, nes Jis sukūrė juos ir vedė kiekvieną iš jų savo keliu. Aukščiausiasis Allah sako Korane:
„Allah - Kūrėjas visų dalykų. Jis - Vienintelis, Visagalis.“ (Koranas,13:16)
Jis vedė kiekvieną savo keliu ir valdė kiekvieną, po to kai Jis juos sukūrė. Aukščiausiasis Allah sako:
„Šlovink tavo Aukščiausiojo Viešpaties vardą, Kuris sukūrė visus dalykus ir visam kam davė proporcingumą.‘‘ (Koranas,87: 1-2)
Sukūrimas visų dalykų, tai - pirmas stulpas, o po to Jis tęsia:
„Tas, Kuris nustatė kūrinijos lemtį ir nurodė kelią.“ (Koranas,87:3)
Taip pat Allah sako:
„Iš tikrųjų, Allah sulaiko padanges ir žemę, kad jie nepajudėtų. O jeigu jie pajudės, tai niekas kitas, nei Jis, jų nesulaikys.“ (Koranas,35:41)
Aukščiausiasis Allah sukūrė padanges ir žemę, sukūrė planetas, sukūrė galaktikas, sukūrė kiekvienai žvaigždei jos orbitas ir kiekviena planeta juda savo trajektorija. Jeigu Aukščiausiasis Allah būtu palikęs visą tai šiaip sau, t.y. sukūręs ir palikęs, tai kas tada būtų?! Kaip sakoma šiais laikais, jeigu žemė penkiais centimetrais išeis iš savo orbitos, tai bus katastrofa ir visa žmonija žus. Todėl Aukščiausiasis Allah pasakė:
„Be abejonės, Jis kuria ir paliepia. Palaimintas Allah, pasaulių Valdovas.“ (Koranas,7:54)
Jeigu Aukščiausiasis Allah būtų sukūręs mus ir šiaip sau palikęs, tai mes būtumę tarsi kokie stabai.
Visgi ne! Argi kraujas teka mūmyse pats savaime?! Kas leidžia tam kraujui tekėti? Kas verčia kepenis, inkstus ir plaučius dirbti? Kas duoda regėjimą ir klausą? Žinoma, tai Aukščiausiasis Allah. Tai kaip gi žmonės eina ir prašo pas kažką kitą, nei Aukščiausiajį Allah?!

versta iš konspekto:"Iš kokių stulpų susideda Tauhydas Rububyja"
http://toislam.ws/audio-aqidah/54-manrabbuk

2015-12-11

Kas įrodo Aukščiausiojo Allah egzistavimą?


بسم الله الرحمن الرحيم

Bismiliahi Rahmeni Rahym

Vardan Allah Maloningiausiojo,Gailestingiausiojo

Pats geriausias Allah  egzistavimo įrodymas tai - Koranas. Juk jis verčia mus mąstyti apie  Aukščiausiojo Allah ženklus. Aukščiausiasis Allah duoda patį stipriausią argumentą nurodantį Kūrėjo egzistavimą, pasakydamas tik vieną ają:

„Nejaugi jie patys iš savęs susikūrė? Arba jie yra kūrėjai?“ (Koranas 52: 35)

Perduota, kad Džubair bin Mut‘im, tegul bus Allah juo patenkintas, pasakė: „Kartą aš girdėjau, kaip saulėlydžio maldos (magrib) metu, pranašas, tegul bus jam taika ir Allah palaiminimas, skaito sura „At-Tur‘‘ ir kai jis pasiekė tuos ajatus, kuriuose sakoma:
„Nejaugi jie patys iš savęs susikūrė? Arba jie patys yra kūrėjai? Arba jie sukūrė padanges ir žemę? O ne! Jie yra tik netekę įsitikinimo. Nejaugi jie turi savo Viešpaties turtus? Arba jie patys yra viešpačiai?“ (Koranas 52:35-37) - mano širdis buvo pasiruošus iššokt.“
(Al Bukchari 4854).
Šie ajatai taip paveikė Džubairą, tegul bus Allah juo patenkintas, kad jų paveiktas jis priėmė islamą.
Kodėl islamo mokslininkai šį ajatą  pavadino  pačiu stipriausiu argumentu, kurį pateikė Allah Aukščiausiasis Savo egzistavimo įrodymui? Mes - žmonės, o žmonės skiriasi nuo gyvūnų savo protu. Mes pasakome taisykles, kurias išgirdęs žmogus, nors truputėlį turėdamas proto, iš karto paliudija, kad nėra kitos dievybės vertos garbinti, išskyrus Aukščiausiąjį Allah.

Tauhyde Rububyja yra trys taisyklės:
1. Kiekvienas veiksmas turi tą, kuris tą veiksmą atlieka.
2. Tas, kuris veikia, turi nenusakomą jėgą ir kai kurias savybes.
3. Negalima priskirti kokius nors veiksmus tam, kuris yra nepajėgus atlikti tuos veiksmus.

Pirmiausia, kiekvienas veiksmas turi tą, kuris ta veiksmą atlieka.
 Pavyzdžiui, kas nors jums pareikš, jog yra  įmanoma, kad prieš žmogų nei iš šio nei iš to atsiras šimtas apelsinų. Išgirdę tai, jūs apkaltinsite tą žmogų esant silpnapročiu. Juk apelsinai negali atsirasti patys iš savęs. Būtent dėl to Aukščiausiasis Allah pasakė:
„Nejaugi jie susikūrė patys iš savęs? Arba jie patys yra kūrėjai?“ (Koranas 52:35)
Dėl to, jeigu kas nors pasakys, kad žmonės atsirado patys iš savęs, mes atsakysime, kad tai neįmanoma. Taip pat neįmanoma yra tai, kad žmonės sukūrė patys save. Žmonės turi Kūrėją, Kuris juos sukūrė, nes pats iš savęs niekas neatsiranda.
Antra, veikiantysis turi nenusakomą jėgą ir kai kurias savybes.
 Pavyzdžiui, prieš mus yra šimtas kilogramų apelsinų ir iš tiesų turi būti tas, kuris juos atnešė. Remdamiesi tuo, mes galime nustatyti  jėgą to, kuris juos atnešė. Žmogui nėra lengva pakelti šimtą kilogramų apelsinų, remdamiesi tuo, mes suprantame, kad tas žmogus turėjo mašiną. Taip pat tas žmogus turėjo pakankamai pinigų, už kuriuos jis nupirko tuos apelsinus. Taip pat žmogus žinojo, kur parduodami tie apelsinai.
Trečia, negalima priskirti kokį nors veiksmą tam, kuris nėra pajėgus atlikti tuos veiksmus. Pavyzdžiui, kas nors pasakys, kad šimtą kilogramų apelsinų atnešė dvimetis berniukas. Mes iš karto suvoksime, kad tai neįmanoma. Dvimetis vaikas niekaip negali atnešti tiek apelsinų.

Pagal šias taisykles, Allah kreipiasi į žmones. Pirmiausia, Aukščiausiasis Allah sako:
„Sakyk: „Šlovė Allah ir taika Jo išrinktiesiems vergams! Ar geriau yra Allah ar tie, kuriuos jūs pridedate Jam į bendrininkus? Kas sukūrė padanges ir žemę ir pasiuntė jums iš dangaus vandenį? To pasekoje Mes išauginome puikius sodus. Jūs nebūtumėte galėję išauginti medžius juose. Tai ar yra dievas, vertas garbinimo, išskyrus Allah? Nėra, bet jie - žmonės, kurie nusisuka nuo tiesos.“ (Koranas 27:59-60)

Kalbant apie antrą taisyklę, Aukščiausiasis Allah pasakė:
„..Kas sukūrė padanges ir žemę ir pasiuntė jums iš dangaus vandenį? To pasekoje Mes išauginome puikius sodus. Jūs nebūtumėte galėję išauginti medžius juose.“ (Koranas 27:60)
Žmonės nėra pajėgūs išauginti netgi vieną medį. Nesvarbu, kas jie tokie bebūtų: ar tai būtų pranašas, Isa - Marijam sūnus, ar koks stabas pavyzdžiui Buda. Ar jie gali išauginti medį? Aukščiausiasis Allah pasakė:
„Ar matėte jūs tai, ką sėjate? Ar jūs priverčiate jį išaugti ar Mes?“ (Koranas 56:63-64)
Kai kas gali pasakyti, kad medžiai auga tik todėl, kad mes pasėjome sėklas. Ne, jūs tik pasėjote sėklas, bet kas jas išaugino?! Kas ištraukė iš tų sėklų ūglį? Nejaugi tu įlindai į žemę, savo rankomis iškasei grūdelį ir ištraukei iš jo ūglį? Ar visgi jį sudaigino Allah Aukščiausiasis? Susimąstykite apie tai, nes Aukščiausiasis Allah sako:
„Iš tikrųjų, žemės ir padangių kūrime ir taip pat nakties ir dienos kaitoje yra ženklai tiems, kurie turi proto.‘‘ (Koranas 3:190)
Susimąstykite, Aukščiausiasis Allah sako:
„Nejaugi jie nemąsto apie Koraną? Ar ant jų širdžių uždėtos spynos?“ (Koranas 47:24)
Aukščiausiasis Allah taip pat pasakė, nurodymamas į tas taisykles:
„Kas padarė žemę tvirtu pagrindu, kad būtų galima ant jos gyvent, padėjo jos plyšiuose upes, pastatė ant jos tvirtai stovinčius kalnus ir nustatė ribas tarp jūrų? Ar tai padarė koks nors kitas dievas nei Allah? Ne, bet dauguma iš jų nežino to. Kas atsako į maldą susikrimtusio, kai jis šaukiasi Jo, pašalina blogį ir padaro jus vietininkais žemėje? Ar tai daro koks kitas dievas nei Allah? Mažai jūs prisimenate! Kas veda jus tiesiu keliu per sausumos ir jūros tamsą ir atsiunčia vėjus su džiaugsminga žinia apie Savajį Gailestingumą? Ar tai daro koks kitas dievas, išskyrus Allah? Allah yra aukščiau visų tų, kas priskiria Jam bendrininkus! Kas sukūrė nuo pradžios kūriniją, o paskui prikels ją iš naujo ir aprūpina jus maistu iš dangaus ir žemės? Ar tai daro koks kitas dievas, išskyrus Allah? Sakyk: Duokite savo įrodymus, jeigu jūs sakote tiesą.“( Koranas 27:61-64)

Taip pat, argumentuojant Kūrėjo egzistavimą, priskiriami stebinantys periodai, kuriuos praeina žmogus. Iš pradžių žmogus buvo lašeliu sėklos, po to tapo kraujo krešuliu, po to gabalėliu kūno, o po to į jį ieina siela. Aukščiausiasis Allah pasakė:
„Iš tiesų, Mes sukūrėme žmogų iš molio esencijos. Paskui Mes įdėjome ją lašelio pavidalu į patikimą vietą. Paskui Mes sukūrėme iš lašelio kraujo krešulėlį, paskui sukūrėm iš kraujo krešulėlio tarsi kramtytos mėsos gabalėlį, paskui sukūrėmė iš to gabalėlio kaulus, o paskui aptraukėm kaulus mėsa. Paskui Mes išauginome jį kitu kūriniu. Palaimintas yra Allah, Geriausias iš kūrėjų!“ (Koranas 23:12-14)
Po to žmogus auga, pradeda statyti miestus, vairuoja traukinius,lėktuvus ir daro daugelį kitų dalykų. Žmogus, sukurtas iš lašelio skysčio, gali sugriauti ištisą šalį, bet gali ir pastatyti miestą. Tai - Aukščiausiojo Allah kūrinys!

Aukščiausiasis Allah sukūrė visus kūrinius poromis ir tai taip pat nurodo į  Aukščiausiojo Allah galią. Netgi toks mažas elementas kaip atomas, susideda iš dviejų dalelių: protono ir neutrono. Aukščiausiasis Allah sukūrė dieną ir naktį, o paros visada lygios viena kitai. Niekada nėra buvę to, kad viena para truktų dvidešimt penkias valandas, o kita - dvidešimt tris. Aukščiausiasis Allah pasakė:
„Iš tiesų, danguje ir žemėje yra ženklai tikintiesiems. Jūsų ir gyvūnų sutvėrime, kuriuos Jis paskleidė, yra ženklai žmonėms, kurie yra įsitikinę. Nakties ir dienos kaitoje ir tame, ką Allah atsiunčia iš dangaus prasimaitinimui ir dėl to atgaivina žemę po jos mirties, ir vėjų kaitoje yra ženklai žmonėms protaujantiems. Štai ajatai Allah, kuriuos Mes skaitome tau teisingai. Tad kokiu pasakojimu, po pasakojimo apie Allah ir Jo ženklus, jie tiki?“ (Koranas 45:3-6)


Aukščiausiasis Allah privertė gamtą paklusti žmogui. Jis sukūrė skirtingas kalbas. Žmonės turi dvi kojas, dvi rankas, vieną galvą, dvi akis, dvi ausis, vieną burną ir vieną nosį, bet tuo pačiu jie yra skirtingų odos spalvų, akių formos bei spalvos ir taip toliau. Ar gi visa tai neparodo Aukščiausiojo Allah didybės?!
Nežiūrint į visa tai, yra žmonių, kurie neigia Aukščiausiojo Allah egzistavimą. Ir tuo pačiu jie puikiai žino apie Allah savo širdyse, kaip Allah pasakė:
„Jie (faraonas ir jo pasekėjai) atmetė (tai ką kalbėjo Mūsa) neteisingai ir išdidžiai, nors širdyje jie buvo įsitikinę jo žodžių teisingumu. Pažiūrėk, kokio galo sulaukė neteisybės skleidėjai!“
Pranašai nurodė Allah egzistavimą remdamiesi ta pačia taisykle. Pranašai sakė:
„Nejaugi jūs abejojate Allah egzistavimu - Kūrėju padangių ir žemės?“
(Koranas14:10)

Aukščiausiasis Allah pasakojo apie tai, kaip Ibrahimas (taika jam) kalbėjo su Namrudu:
„Nejaugi tu  nežinai  apie tą, kas ginčijosi su Ibrahimu apie  jo Viešpatį, kad Allah davė jam valdžią? Ibrahimas atsakė jam: “Mano Viešpats – Tas, Kuris dovanoja gyvenimą ir numarina.“ Jis pasakė: „Aš dovanoju gyvenimą ir numarinu.“ Ibrahimas atsakė: “Allah priverčia saulę patekėti rytuose. Priversk ją tekėti vakaruose.“ Ir tada tas, kuris neįtikėjo, pasimetė. Allah neveda tiesiu keliu neteisingų žmonių.“ (Koranas 2:258)

Tokios paties krypties laikėsi ir didieji imamai. Vieną kartą ateistai iš Indijos atvyko pas Abu Hanifa (tegul bus jam Allah maloningas) tam, kad pasiginčyti su juo apie Aukščiausiojo Allah egzistavimą. Abu Hanifa buvo labai protingas žmogus. Jis paprašė jų ateiti pas jį po poros dienų ir jie sutiko. Po to jie atėjo ir pasakė: 
Na ir ką jūs mums pasakysite?“ Jis atsakė: 
“Aš buvau užsiėmęs mąstymu apie vieną laivą, kuris buvo perpildytas prekėmis. Tas laivas plaukė per jūros erdvę pakol nesustojo pakrantėj ir neišėjo iš jo prekės. O laive nebuvo nei kapitono, nei nešikų.“ Jie pasakė:
 „Tu iš tikrųjų taip galvoji?“ Abu Hanifa atsakė:
 “ Taip!“ Tada jie pasakė:
 „Tu esi beprotis! Kaip gali laivas pats plaukti be vairininko, o prekės išeiti be nešikų?“ Jis atsakė: 
“O kur yra jūsų protas? Šitie debesys, šita saulė, mėnulis, žvaigždės, kalnai ir žmonės egzistuoja be Kūrėjo?“
Tada tie žmonės suprato, kad imamas kreipėsi į juos pagal jų suvokimą ir negalėjo jam paprieštarauti.

Imamo Maliko (tegul bus Allah jam maloningas) paklausė apie įrodymus dėl Kūrėjo  ir egzistavimo ir jis atsakė:
 “Pažiūrėkite į skirtingus balsus ir tonus, ir kalbas ir jūs suprasite, kad visą tai turi Kūrėją.“

Kartą imamo Šafi (tegul bus Allah jam maloningas) paklausė: ,,O imamai, kuo tu įrodysi Allah egzistavimą?“ Jis atsakė: “Lapelis šilkmedžio įrodo Aukščiausiojo Allah egzistavimą. Kai vikšras jį ėda, iš jo susikuria šilkas. Bitė surenka žiedadulkes nuo to lapelio ir duoda mums medų. O karvė ėsdama tą lapelį, duoda pieną.“

versta iš konspekto:
http://toislam.ws/audio-aqidah/54-manrabbuk