1.Pamokos apie Vieno Dievo garbinimą(monoteizmą)

 Pirma dalis

 

Trumpa santrauka:

 

·        Apie įsitikinimų svarbumą, kiekvieno tikinčiojo gyvenime ir apie tai, kad įsitikinimai yra tikėjimo pagrindas.

·        Pirmoji tikinčiojo pareiga yra pažinti Visagalį Allah ir Jo Vienumą.Tokiu tikslu buvo pasiųsti visi pranašai.

·        Tikroji liudijimo „ lia iliaha illa Allah “ reikšmė ir tai, kad ji susideda iš dviejų dalių: paneigimo ir patvirtinimo.

·        Tikintysis į vieną Dievą priima viską, kas skirta nuo Visagalio Allah, t.y jis pripažįsta savo Viešpatį ir siekia Jį pažinti.

·        Tikėjimas į vieną Dievą yra Vienintelio Allah garbinimas ir atsiribojimas nuo daugiadievystės, o ne tik  Kūrėjo egzistavimo pripažinimas.

·        Ar verta mūsų laikais studijuoti apie tikėjimą į vieną Dievą?

·        Kuraišiai (vert .past.arabų gentis)tvirtai žinojo, kad Allah yra Vienintelis Kūrėjas ir Maitintojas, vis dėlto, jie netapo musulmonais.

·        Tas, kuris yra nuoširdus pats sau, Allah leidus, bus nuoširdus ir prieš Dievą. Nuoširdumas pačiam sau –yra Visagalio Allah pažinimo pradžia.

·        Apie neišprusimo rūšis. Nebaisu dėl to, kad žmogus nežino, bet baisu dėl to, kad jis net nežino apie tai, kad jis nežino.

·        Neišprusimo gydymas yra žinių įgijimas.

·        Visi žmonės tiki į  Allah Viešpatavimą. Tauhydas Ar-Rububyja yra įgimta visų žmonių savybė.

·        Islamas yra visų pranašų religija. Pranašui, taika ir Allah palaiminimas jam, buvo įsakyta kviesti visus garbinti tik vienintelį Allah ir nepriskirti Jam  padėjėjų nei gyvų nei negyvų pagalbininkų.

 

 

Vertimas iš audio  https://toislam.ws/aqidah/uroki_edinobojiya

 

Pamoką veda Rinat abu Muchamed

 

Šlovė Allah-pasaulių Viešpačiui, ir lai taika ir ramybė lydi mūsų kilnųjį pranašą Muchamed, Abdullah sūnų, kaip ir jo šeimą ir visus jo bendražygius.

 

Salam alaikum va rahmatulahi va baraketu

 

Norėtusi pakalbėti apie tai, ką mes šiais laikais matome, tai yra apie  musulmonų požiūrį į jų religiją, apie tai, kaip jie priima Aukščiausiojo Allah ir Jo pranašo, taika ir Allah palaiminimas  jam, įsakymus ir draudimus.

Šiais laikais, jau nekalbant apie netikinčiuosius, jeigu pasakysi musulmonui „broli, Aukščiausiasis Allah draudžia tau naudoti spiritinius gėrimus“, tai išgirsi atsakymą „aš skaičiau žurnale „Sveikata “, kad kiekvieną savaitę reikia išgerti minimaliai 50 g degtinės, dėl organizmo dezinfekcijos ir valymo. Vadinasi, šiam jam neegzistuoja skirtumas tarp Aukščiausiojo Allah ir gydytojo, parašiusio straipsnį, kurį jis perskaitė žurnale „Sveikata“.

Arba jeigu pasakysi, musulmonei „Sese, Aukščiausiasis Allah įpareigojo tave nešioti apdangalą“, tai išgirsi atsakymą, kad tai atsilikimas, laukinė tradicija ir t.t

Taigi, ar galima su tokiais žmonėmis kalbėti apie Aukščiausiojo Allah ir Jo pranašo, taika ir Allah palaiminimas jam, įsakymus ir draudimus? Atsakymas:ne ir dar kartą ne.

Nes tokie žmonės, nežino ir nesupranta, kas yra Aukščiausiasis Allah, kuo svarbus yra paklusimas Jam ir koks yra baisus neteisingas paklusimas Jam.Tokiems žmonėms reikia paaiškinti kas yra Allah pasiuntinys ir koks yra svarbus jo, taika ir Allah palaiminimas jam, vaidmuo.

Dėl tos priežasties, prieš kalbant bet kokiam žmogui apie Aukščiausiojo Allah įsakymus ar draudimus, iš pradžių jam reikia paaiškinti, kas yra Aukščiausiasis Allah.

Jeigu žmogus sužinos apie Allah, tai jis priims žinias iš Jo, o jeigu jis nežinos kas yra Allah, tai pradės ginčytis ir išjuoks Allah apreiškimus(vert.pastaba: Koraną) neturėdamas jokio supratimo. Ir taip jis liks giliame paklydime.

 

Allah ir Jo Vienumo pažinimas yra islamo religijos pagrindas. Tik su šiuo tikslu buvo žmonėms ir džinams pasiųsti  visi pasiuntiniai . Jie buvo pasiųsti žmonėms, kad paaiškinti, kas yra Aukščiausiasis Allah, kas yra Jo Vienumas ir tai, kad  Jis Vienintelis(išaukštintas ir pašlovintas) vertas garbinimo.

 

Imamo Bukchari rinkinyje perduodamas žymus chadisas, kuriame sakoma, kad kartą pranašas, taika ir Allah palaiminimas jam, pasiųsdamas Muad ibnu Džiabal į Jemeną,pasakė jam:

 „Iš tikrųjų tu keliauji pas Knygos žmones t.y krikščionys ir žydai.Pirma į ką tu juos turėsi kviesti, yra tai, kad jie paliudytų, jug nėra kitos dievybės išskyrus Allah (vert.pastaba arabiškai: lia iliaha illa Allah-nėra kitos dievybės vertos garbinti išskyrus Allah)ir tai, kad Muchamed yra Allah pasiuntinys.Taiyra  pirmas dalykas į ką tu juos turėsi kviesti. Jeigu jie atsilieps į tavo kvietimą, tai pranešk jiems, kad Aukščiausiasis Allah įpareigojo juos atlikti maldas kasdien, penkis kartus per dieną....“ ir taip toliau iki chadiso pabaigos.

Iš šio chadiso daroma išvada ta, kad pranašas, taika ir Allah palaiminimas jam, liepė Muad sakyti, kad Jemeno žmonės atliktų kasdien penkis kartus maldas, tik po to, kai jie sužinos apie Aukščiausiąjį Allah, kad nėra kitos dievybės išskyrus Allah ir kad Muchammed yra Allah pasiuntinys.

Musulmonai, kurie kviečia kitus pažinti Allah yra įpareigoti pradėti žmones pažindinti su liudijimu „nėra kitos dievybės vertos garbinti, išskyrus Allah“. Dėl šios priežasties, kaip ir minėta, pirmas įsipareigojimas yra Allah  ir Jo Vienumo pažinimas. Ir kaip minėta, visi pranašai buvo siųsti būtent su šiuo tikslu.

Aukščiausiasis Allah sako Korane „Mes pasiuntėme kiekvienai bendruomenei po pasiuntinį, kad jie pasakytų „garbinkite Allah ir šalinkitės visko, kas garbinama šalia Jo.“

Žodžiai „garbinkite Allah „ ir „šalinkitės visko, kas garbinama šalia Jo.“ yra liudijimas –lia  iliaha illa Allah t.y nėra kitos dievybės, išskyrus Allah.

Šis liudijimas –lia  iliaha illa Allah-susideda iš dviejų dalių :paneigimo ir patvirtinimo.Jeigu atidžiai pažiūrėti, mes iš pradžių paneigiame sakydami „lia iliaha-nėra kitos dievybės“, o po to tvirtiname sakydami „illa Allah-išskyrus Allah“.

Žmogus, tol nebus tikinčiuoju į vieną Dievą, pakol jis nepasakys šių abiejų dalių vienu metu t.y jis turi iš pradžių paneigti, o paskui patvirtinti, viską pasakydamas kartu.

Dėl to, kas paprasčiausiai pasakys „lia iliaha “ t.y tik paneigs(sakydamas “nėra nieko“) ir nutils, tai tas žmogus yra bedievis. Toks žmogus neigia Allah egzistavimą.

O kitas sakys, kad jis garbina Allah, tačiau jeigu jo paprašysi savo žodžiais užbaigti sakinį, nepriskiriant Jam( t.y Dievui)pagalbininkų, o jis atsakys „ ne, aš garbinu Allah, bet neneigsiu kitų dievybių būvimo“. Tai toks žmogus yra daugiadievis(arabiškai vadinasi mušrik).

Kaip matome, iš viso to seka išvada, kad tas, kuris tik neigia - yra bedievis, o tas,  kuris tik patvirtina - yra daugiadievis, o tas, kuris ir neigia ir patvirtina yra -tikintysis į vieną Dievą.

Tikroji žodžių reikšmė-lia iliaha illa Allah yra-nėra kitos dievybės vertos garbinti, išskyrus  Aukščiausiąjį Allah.

Koks yra ryšys tarp šių dviejų temų t.y tarp liudijimo ir Allah pažinimo? Jug ši pamoka yra apie vieno Dievo garbinimą (monoteizmą).

Allah pažinimas yra islamo religijos pagrindas. Kaip sakoma viename žymiame chadise, apie kurį mes jau kalbėjome „..ir jeigu jie atsakys į kvietimą ...“ t.y jeigu jie pažins Allah ir supras, kas Jis, tada „...pasakyk jiems, kad tai Dievas...“.Tai- Viešpatis, Kurį jie pažino ir Jis įsakė jiems penkis kartus per dieną atlikti maldą.Todėl, tas kuris iš tiesų pažino Allah, niekada nesakys, kad imsiu melstis po to kai įsitikinsiu,nes jis jau patikėjo į vieno Dievo būvimą. Tikintysis į vieną Dievą yra įsitikinęs į religijos pagrindą t.y kad Dievas yra vienas. Jeigu žmogus patikės ir patvirtins vieno Dievo būvimą, tai  jis automatiškai pradės viską priimti nuo  Aukščiausiojo Allah ( Išaukštinto ir Pašlovinto) t.y viską kas siųsta nuo Aukščiausiojo Allah :  įsakymus  maldai ar pasninkui ar įsakymus moteriai užsidengti ir t.t.

Todėl šiais laikais, kai kalbi su žmogum ir sakai jam „atlik maldą“ jis atsako, kad kai patikės ,kad maldą reikia atlikti, tada ją ir atliks. Visų pirma, toks žmogus turi įsitikinti į Aukščiausiojo Allah egzistavimą ir sužinoti daugiau apie Jį. Tai reiškia ,kad jo nereikia įtikinėti, jug maldos atlikimas yra privalomas. Pirmiausia papasakok jam apie Išaukštintą ir Pašlovintą Allah, tam kad jis įtikėtų į  Auščiausiąjį Allah.

Bet kuris, kas garbiną vienintelį Allah, išgirdęs įsakymą nuo Allah, pasakys žymiuosius žodžius „mes girdėjome ir paklūstame“. Aukščiausiasis Allah sako Korane: „...iš tiesų tikintieji , kai yra jie šaukiami pas Allah ir Jo pasiuntinį,tam kad nuspręstų dėl jų, yra tie, kurie sako „mes girdėjome ir paklūstame“, turės pasisekimą...“. Reiškia ,visi kiti panašūs į tuos žmones, turės pasisekimą.

Tikintysis žmogus nesiginčyja dėl Allah ajatų(t.y Korano). Vienintelis dalykas ko toks žmogus nori,tai  paklusti Allah ir Jo pasiuntiniui.Užtenka jam išgirsti „..pasakė Allah...“ arba „...pasakė pranašas...“  jis iš kart atsakys „..klausau ir paklūstu...“. O jeigu iš jo išgirsi kitokį atsakymą, tai žinok, kad jis nėra tikintysis į vieną Dievą.Vadinasi jis nežino apie Allah, kitaip nei tas, kuris žino ir garbina Vienintelį Allah.

Perduodama, kad kartą pranašas(taika ir Allah palaiminimas jam), paklausė Muad:

 „O Muad, ar tu žinai, kuo įsipareigoję savo Viešpačiui yra Jo vergai? Ir ar žinai, kuo Viešpats yra įsipareigojęs savo vergams? Muad atsakė „Allah ir Jo pasiuntinys žino geriau“. Tada pranašas, taika ir Allah palaiminimas jam, pasakė:

„Allah vergai privalo Jį garbinti ir nepriskirti Jam pagalbininkų, o Allah yra davęs pažadą išgelbėti juos nuo Ugnies, jeigu jie išpildys savo įsipareigojimą.“ Mes privalome suprasti šią tiesą. Tai reiškia, kad tikintiesiems į  vieną Dievą yra pasakoma, kad jie privalo garbinti tik Vienintelį Allah ir atsisakyti visko, kas yra garbinama šalia Jo. Dauguma žmonių neteisingai supranta, kad Vieno Dievo garbinimas yra Allah egzistavimo patvirtinimas.

 

Kyla klausimas,ar verta mums šiais laikais kalbėti ir studijuoti mokslą apie  tikėjimą į vieną Dievą(monoteizmą)? Ar yra tam poreikis? Atsakymas į tai:taip, žinoma.

Šiais laikais musulmonai nežinodami daro tokias klaidas, kurios juos automatiškai atitolina nuo tikėjimo į Vieną Dievą. Jeigu nori patikrinti, tai paklausk tave supančių musulmonų, tų kuriuos tu sutiksi ir kurie kalba tavo kalba, ką reiškia liudijimas „lia  iliaha illa Allah“. Tai nereiškia, kad žmogus turi  pravesti šia tema pamoką ar lekciją.Tegul jis paprastais žodžiais ir keliais sakiniais paaiškina taip, kad tai būtų suprantama kiekvienam nežinančiam.

Deja, dideliam apgailestavimui, kai buvo užduotas klausimas islamiškų mokyklų ir universitetų studentams musulmonams(nekalbant apie neišmanančius žmones), kurie priskiria save mokslo žmonėms, ką reiškia žodžiai „lia iliaha illa Allah“ dauguma  atsakė-tai reiškia -„nėra kito Kūrėjo, išskyrus Allah“. Šitas atsakymas yra absoliučiai neteisingas. Šitą atsakymą t.y „nėra kito Kūrėjo, išskyrus Allah“ puikiai žinojo Abu Lahab, apie kurį Aukščiausiasis Allah sako Korane:

 

„Tegul būna prakeiktos Abu Lahab(pranašo dėdė) rankos ir prakeiktas Jis! Nepadės jam Jo turtai ir jo vaikai. Sudegs jis liepsnojančioje Ugnyje. Jo žmona taip pat, kuri nešios malkas Ugniai pakurti, o ant jos kaklo bus  virvė iš degančių palmių pluošto.“

Abu Lahab puikiai žinojo, kad nėra kito kūrėjo išskyrus Allah, bet ar  jis buvo tikintysis į vieną Dievą? Ne, nebuvo. Štai dėl ko mums būtina atkreipti dėmesį į pavojų, kurį sukelia esmės nežinojimas apie monoteizmą-vienintelio Dievo garbinimą.

Tie, kurie laiko save išmanančiais religiją ir kviečia kitus į ją, nekalbant apie paprastus eilinius musulmonus, jie sako, kad žodžiai „lia iliaha illa Allah“ reiškia „nėra kito Kūrėjo, išskyrus Allah“. Ir kaip buvo paminėta, tai yra didžiulė klaida. Patys didžiausi islamo priešai, Abu Lehab ir Abu Džahal ir kiti daugiadieviai arabai, žinojo, kad „nėra kito Kūrėjo, išskyrus Allah.“ Įrodymas yra Korane, Aukščiausiasis Allah sako: „Jeigu tu jų t.y daugiadievių, paklausi, kas juos sukūrė, jie atsakys Allah..“.

Taip pat Aukščiausiasis Allah sako Korane : „...Jeigu tu paklausi, kas sukūrė dangų ir žemę, jie pasakys, kad sukūrė Žinantysis (t.y Allah)...“.

 

Gali būti, kad kas nors iš klausančiųjų šitą audio pamoką, vėliau pradės savęs klausti „aš taip pat galvojau, kad prasmė žodžių „lia iliaha illa Allah „ yra „nėra kito Kūrėjo,išskyrus Allah “. Tada tas žmogus gal būt paklaus savęs, koks yra skirtumas tarp manęs ir Abu Lehab arba tarp manęs ir Abu Džiahal? Žinoma, tas žmogus visų pirma  privalo būti  nuoširdus pats sau t.y neišdidus. Jeigu būsi pats sau nuoširdus, tai ir prieš Allah būsi nuoširdus. Ir jeigu iškils toks klausimas, vadinasi tai - Allah pažinimo pradžia, jeigu Allah panorės(vert.past.arabiškai in ša Allah). Kiekvienas iš mūsų turi būti nuoširdus pats sau ir po to galės būti nuoširdus prieš Allah.

 

Baisu, kai žmogus paprasčiausiai nežino, kaip islamo mokslininkai vadina arabiškai džiahal(neišmanėlis,neišprusęs), o kaip bus po to, kai žmogus sužinos? Kita vertus  baisiausia yra tai, kad tu nežinai, juk tu nežinai.Išvertus iš arabų kalbos reikštų absoliutus neišprusimas t.y nežinojimas kylantis iš nežinojimo. Tai reiškia, kad toks žmogus laiko save tikinčiuoju ir garbinančiu vieną Dievą ir jis mano, kad jis tai daro teisingai, o iš tiesų jis yra daugiadievis. Apsaugok Viešpatie. Aukščiausiasis Allah Korane sako:

 „...ar pranešti jums apie tai, kas turės didžiausią netektį Teismo Dieną...tai yra tie,kurie stengėsi ir darė gerus darbus šiame gyvenime, o jų darbai nuėjo niekais...“.

Allah neužskaitė jų darbų, nors jie manė, kad darė gerai. Kaip minėjom,baisu kai žmogus nežino, tačiau kai jis net neįtaria, kad nežino yra dar baisiau.

Dar gali būti, žmogus  žino, kad jis nežino, tačiau jis nenori to pripažinti. Todėl toks žmogus irgi papuola į grupę tų „kurie nežino, kad jie nežino“. Priešpastatymas nežinojimui yra žinojimas. Mes visi kažkada absoliučiai nieko nežinojome t.y gimėme, po to pradėjome augti, pradėjom mokintis ir po truputį pradėjome suprasti.

Aš neperdėsiu sakydamas, kad dauguma musulmonų šiais laikais nežino, dėl ko buvo siųstas mūsų pranašas, taika ir Allah palaiminimas jam. Lygiai taip pat, kaip minėjome, paklauskite jus supančiųjų „dėl ko buvo siųstas pranašas,taika ir ramybė jam“ ir jūs pastebėsite, kad labai mažai žmonių žino atsakymą. Netgi islamo mokyklų, universitetų studentai nežino atsakymo, nekalbant apie paprastus musulmonus.

 

Kaip supratome iš minėtų dalykų, kad karo ir ginčų priežastis tarp pranašo, taika ir Allah palaiminimas jam, ir daugiadievių arabų, nebuvo dėl žodžių „nėra kito Kūrėjo, išskyrus Allah“. Problema tarp pranašo, taika ir Allah palaiminimas jam, ir arabų daugiadievių iškilo dėl to, kad  juos kvietė pripažinti tauhydą Al Uliuhyja t.y kad visa dievybė priklauso Vieninteliam Allah ir kad Jis Vienintelis vertas garbinimo. 

Mes kalbėjome, kad Aukščiausiasis Allah yra vienintelis Kūrėjas, vienintelis Valdytojas, vienintelis Maitintojas ir t.t. Visa tai, vadinasi arabiškai tauhyd Ar-Rububyja.Tai - vienintelio Allah viešpatavimo pripažinimas. Visiems yra žinoma, kad šis pripažinimas  t.y tauhydas Ar-Rububyja yra įgimtas kiekvienam žmogui.Tai reiškia, kad kiekvienas žmogus, bet kada gimęs žemėje, turi savyje šį pripažinimą t,y įgimtas.

Visi žmonės pripažįsta, kad vienintelis Allah yra tas, Kuris kuria, Kuris maitina, Kuris valdo ir t.t. Netgi tie, kurie neigia tai savo liežuviu t.y ateistai ir pan.jie neigia tik kalbėdami, o vis tiek savo širdyje  pripažįsta. Jie puikiai žino ir pripažįsta, tačiau kalbėdami tai neigia. Vienas iš tokių žmonių buvo Faraonas, kuris neigė Allah egzistavimą. Pas Faraoną buvo atsiųstas pranašas Mozė(arabiškai Mūsa), kuris kvietė  jį pripažinti Aukščiausiąjį Allah, tačiau Faraonas tai atmetė. Visgi Aukščiausiasis Allah pasakė, kad Faraonas turėjo tai savo širdyje:

 „...jie neigė Korano ajas iš savo išdidumo ir neteisybės, nors savo širdyse buvo įsitikinę ajatų tiesa.“

Apie Tauhydą Ar-Rububyja nereikia  įrodinėti, nes žmogus gimsta jį žinodamas. Štai  jaunuoliai, kurie studijuoja islamą universitetuose, o paskui išvažinėja po pasaulio šalis, tam kad pakviesti žmones tikėti į Allah. Žmonės tiki Allah, ar jie būtų žydai ar krikščonys, jie visi  tiki, kad yra vienas Kūrėjas. Žmones reikia kviesti pripažinti ne tauhydą Ar-Rububyja t.y kad Allah yra vientelis Valdovas, o tai, kad Allah priklauso visas garbinimas t.y tauhydas Al Uliuhyja. Tai reiškia, kad nėra jokios kitos dievybės vertos garbinti, išskyrus Allah. Iš to seka, kad visi pranašai buvo pasiųsti su tauhydu Al Uliuhyja, o ne su tauhydu Ar-Rububyja.Kaip Aukščiausiasis Allah pasakė :

„ ..Garbinkite Allah, nėra kitos dievybės, vertos garbinti išskyrus Jį.“

 

Tokiais žodžiais kalbėjo visi pranašai. Jie niekada nesakė „tikėkite į Allah“ arba „patikėkite , kad Allah egzistuoja“. Ne, jie pasakė „garbinkite Allah, nes nėra kitos dievybės vertos garbinti, išskyrus Jį“. Dėl to, mes vadiname tai monoteizmu-vieno Dievo garbinimu.

Allah išlieka Vienas vertas garbinimo ir visi garbinimo veiksmai turi būti skirti Jam Vieninteliui. Garbinti tik Jį Vieną ir nepriskirti jam pagalbininkų.

Allah Korane įsako savo pranašui, taika ir Allah palaiminimas jam, kviesti Knygos žmones :

„Sakyk, o Knygos žmones, suraskite žodį tinkama mums ir jums tam, kad mes negarbintume nieko kito išskyrus Allah. Mozė ir Jėzus atėjo būtent su šiuo kvietimu. Ir nepriskirkite Jam pagalbininkų. Ir kad niekas iš jūsų nepaverstų vienas kito dievais, išskyrus Allah. Jeigu jie nusisuks, tai sakyk  „paliudykite, kad mes musulmonai“.

Toks buvo Allah pranašo kvietimas.Tai reiškia, kad pranašui, taika ir Allah palaiminimas jam, buvo įsakyta pasakyti Knygos žmonėms:

 Knygos žmonės, mes nekviečiame jūsų pažinti nieko naujo, nes mums visiems buvo siųsta ta pati žinia ir dėl tos priežasties, pradėkime sekti viena religija –islamu. Islamas nėra pranašo Muchamedo,taika ir ramybė jam, religija, o visų pranašų religija. Nes mes visi-Allah vergai ir tegul niekas iš mūsų negarbina vienas kito tokiu pašlovinimu, kurio vertas tik Vienintelis Allah. Ir garbinsime tik Vienintelį Allah, Kuris neturi pagalbininkų, neturi sūnaus ir neturi žmonos. Vieninteliam Dievui, kuriam mes melsimės ir nepriskirsime pagalbininkų, tarpininkų.

Tai -tauhydas Al Uliuhyja. Neteisingai galvoja dauguma žmonių, kad liudijimas, „lia  iliaha illa Allah“, kurį Allah pasiuntė per savo pranašus, reiškia „ nėra kito Kūrėjo, išskyrus Allah. Prasmė šių žodžių yra, kaip ir minėjome, „ nėra kitos dievybės vertos garbinti, išskyrus Vienintelį, Aukščiausiajį Allah“. Štai dėl ko tauhydo Al Uliuhyja prasmė yra tame, kad mes garbiname tik Vienintelį Dievą ir nepriskiriam jam tarpininkų ir pagalbininkų.

Toks yra kvietimas į tauhydą t.y į tikėjimą ir garbinimą vienintelį Allah.