Pažink Allah gerovėj ir Jis pažins tave nelaimėj

Imamas Ibn Radžab Al Hanbali

Ištraukos paimtos iš Ibn Radžab Al Hanbali knygos „Žinių ir išminties rinkinys“ ir paaiškinimai „40-ies chadisu„ žymios chadisu kolekcijos imamo al Navavi. Paaiškinamas chadisas šiame straipsnelyje yra devynioliktas.

Pranašas, taika ir Allah palaiminimas jam, pasakė:

„Pažink Allah gerovėj ir Jis pažins tave nelaimėj“ (1)

Kai tikintysis žino ir baiminasi Allah gerovės ir pasitenkinimo metu, laikosi Allah nustatytų taisyklių ir atidžiai kreipia dėmesį į Allah turimą teisę į jį, tada jis pradeda pažinti Allah.

Tuomet tarp jo ir jo Viešpaties nusistovi ypatingas ryšys. Atsilygindamas jam, Viešpats atmins jį ir žinos apie savo garbintoją sunkiu jam laikotarpiu. Allah saugos ir rūpinsis šiuo žmogaus ryšiu su Juo sunkiais laikotarpiais, nes šio ryšio dėka, Allah apsaugo Savo garbintoją nuo sunkumų. Šis ypatingas ryšys priartina žmogų prie jo Viešpaties, užtikrina Jo meilę jam ir atsaką į jo maldas.

Asmens „žinojimas apie Allah“ būna dviejų rūšių:

1.Turėjimas bendrų žinių.

Kai žmogus žino apie Allah, jis paprasčiausiai priima tai, kad Allah egzistuoja, patvirtina teisingą tikėjimą į Jį ir tiki Juo. Bendrai paėmus, šiuo būdu visi tikintieji žino apie Allah.

2. Ypatingos žinios ir ryšys.

Kai žmogus iš tiesų žino apie Allah ir absoliučiai atveria širdį Jam, atsiduoda Jam ir jaučia palengvėjimą tikėdamas Juo. Jis jaučia paguodą, kai Allah yra paminimas, nors ir išlieka vistiek gėdlyvas prieš Allah ir bijosi Jo. Tie, kurie iš tiesų žino apie Allah, yra susikoncentravę į šį specifinį žinojimą apie Jį.

Analogiškai, Allah žinojimas apie savo „žinančius`` tarnus yra dviejų rūšių:

1. Bendras žinojimas.

Tai yra Allah žinojimas apie visus Savo tarnus, Jo stebėjimas apie visko, ką šie slepia ir daro atvirai, kadangi Jis sako:

„Iš tiesų, Mes sukūrėm žmoniją ir Mes žinom ką šnabžda jam siela ir Mes esam arčiau jo nei jo kaklo arterija.“ (2)

Kitas pavyzdys apie Allah žinojimą apie visus Savo kūrinius yra šis Jo teiginys:

„... Jis geriausiai jus pažino išvesdamas jus iš žemės ir kai jūs buvote gemalais savo motinų įsčiose...“ (3)

2. Ypatingas žinojimas ir ryšys.

Ši rūšis apie „žinantį Jo tarną“ yra tada, kai Allah myli savo garbintoją, priartina jį arčiau Savęs, atsako į Jo maldas ir padeda jam išeiti iš sunkumų. Šios rūšies ryšys, pranašo (taika ir Allah palaiminimas jam) yra nurodytas chadise, kai jis (taika ir ramybė jam) sako, kad Allah pasakė (Kudsi chadisas):

„Mano tarnas nepaliaujamai artėja link manęs su papildomais garbinimo veiksmais tol, pakol Aš jį myliu. Kai Aš jį myliu, aš tampu jo ausimis, kuriomis jis girdi; jo akimis, kuriomis jis mato; jo rankomis, kuriomis jis kovoja; jo kojomis, kuriomis jis eina. Visko, ko jis paprašytų manęs, Aš tikrai jam suteikčiau ir ten, kur jis ieško Mano pagalbos, Aš tikrai ją suteikčiau.“ (4)

Šį ypatingą Allah žinojimo apie Savo tarnus rūšį iliustruoja pranešimas, kai Al Hasanas, bėgdamas nuo Al Hadžadž priespaudos, atėjo į Habib ibn Muhamed namus. Habib pasakė jam: „Abu Said, ar nėra ryšio tarp tavęs ir tavo Viešpaties, kurio dėka tu gali melstis Jam ir pasislėpti nuo tų žmonių? Įeik i namus“. Al Hasanas įėjo į vidų ir Al Hažadž kareiviai įėjo paskui jį, bet negalėjo matyti jo. Kai tai buvo paminėta Al Hadžadžui, jis pasakė :

„Jis buvo name, tačiau Allah apakino jūsų akis taip, kad jūs negalėjote jo matyti.“

Apibendrinant galima pasakyti, kad bet kas, kas parodo pastoviai savo pagarbią baimę Allah ir paklusnumą, lengvumo ir gerovės metu, tai Allah parodys jam Savo malonę ir paramą sunkumų ir nelaimės metu.

At Tirmidi perdavė chadisą nuo Abu Hurairos (tegul bus Allah juo patenkintas), kad

pranašas (taika ir Allah palaiminimas jam) pasakė:

„Bet kuris, kuris nori, kad Allah atsakytų jam į jo maldas sunkumų ir rūpesčių metu, tegul pagausina meldimąsi savo gerovės metu.“ (5)

Pats sunkiausias išbandymas, su kuriuo susiduria tarnas savo gyvenime, yra mirtis. Tai, kas nutinka po to, yra netgi daug skaudžiau, jeigu tarnas nepasiekia geros galutinės paskirties vietos, t.y. Rojaus. Todėl, tikinčiajam yra būtina ruoštis mirčiai būnant gerovės ir pasitenkinimo laikotarpyje, nuolat prisiminti Allah ir bijotis Jo bei daryti gerus darbus savo gyvenimo metu.

Allah Visagalis sako:

„O tu, kuris tiki, bijokis Allah ir tegul kiekviena siela pažiūri, ką ji paruošė rytojui. Ir bijokitės Allah, juk Allah žino apie tai, ką jūs darote. Ir nebūkite tais, kurie pamiršo Allah ir Jis privertė pamiršti apie jų pačių sielas. Jie yra aiškiai nepaklūstantys.“ (6)

Bet kuris, kas prisimena Allah būdamas geros sveikatos, gerovės ir komforto laikotarpiu bei ruošia save susitikimui su Allah Visagaliu mirus ir po mirties, tai Allah prisimins jį sunkumų metu, t.y. sunkumų, susijusių su mirtimi, metu. Allah bus švelnus jam, nes Jis jį lydės, rūpinsis juo ir laikys tvirtai ant garbinimo Vienintelio Allah (po to kai jis mirs). Allah sutiks tokį žmogų, būdamas patenkintas juo.

Iš kitos pusės, tas, kuris užmiršta Allah savo gyvenimo metu lengvumo ir komforto laikotarpiu ir sužlugdo savo pasiruošimą susitikimui su Juo, Allah pamirš jį esant sunkumu laikotarpiui, t.y. mirties metu. „Pamiršimas“ čia reiškia tai, kad Allah apleis ir paniekins tokį žmogų. (7)

Bet kai mirtis ateis pas tikrą tikintįjį į Allah, kuris pasiruošė tam ir viliasi gero iš savo Viešpaties ir geros žinios pasieks jį nuo Allah, jis tada trokš sutikti Allah ir Allah trokš sutikti jį. Kita vertus, nedoras žmogus yra priešingybė tam, t.y. jis nekęs susitikimo su Allah ir Allah nekęs susitikimo su juo. (8)

Tikintysis yra tas, kurį užpildo laimė, nes jis investavo žemėje (t.y. darė gerus darbus) ir su šia investicija jis atvyks į Rojų. O tas, kuris apsileido (t.y. pamiršo savo sielą), yra žlugęs sakydamas:

„O koks aš žlugęs, kai aš atstūmiau Allah“ (9)

Pastabos:

(1) Tai yra ištrauka iš ilgo chadiso, perduoto Ahmad, Al Baihaki, Al Lalakai ir šeicho Nasir Al Dyn Al Albani, kuris pasakė, kad tai yra autentiška savo rinkinyje Al Džami al Sagir va Zyjadatuh

(2) Koranas, Sura Kaf (50:16);

(3) Koranas Sura Nadžm (53:32);

(4) Perduota per Al Bukchari;

(5) Perduota At Tirmidi, nr.: 3382, Albani pasakė, kad tai yra „hasan“ savo Sahih Suna At Tirmidi, nr.: 2693;

(6) Koranas, Sura Al Hasr (59:18-19);

(7) Apie šios rūšies jų „pamiršimą“ Allah sako suroje Al Araf:

„Taigi, šiandien Mes pamiršime juos lygiai taip pat, kaip jie pamiršo šią susitikimo dieną ir tai, kad jie neigė mūsų ženklus.“ (7:51)

Ir Jo (Subhana va Taallia) bauginančiam ajate Suroj Taha :

„Ir bet kas, kas nusigręš nuo Mano priminimo, jo gyvenimas bus tikrai sunkus. Ir

Prikėlimo Dieną Mes atvesime jį aklą. Jis pasakys: „Mano Viešpatie, kam prikėlei mane aklą, juk anksčiau aš galėjau matyti?„ Allah atsakys jam: „Taip, kaip Mūsų ženklai pasiekdavo tave, bet tu pamiršdavai juos, taip ir šiandien tu būsi pamirštas.“ (20:124-126);

(8) Bukchari chadisas, Allah pasiuntinys pasakė, jog Allah yra pasakęs: „Jeigu mano tarnas trokšta sutikti Mane, tai ir Aš trokšiu sutikti jį, o jeigu jis nekęs susitikimo su Manimi, tai ir Aš nekęsiu.“;

(9) Sura Zumar (39:56).

versta iš anglu k.

pavadinimas: Know Allah in Prosperity He will know you  in Adversity

originalus pavadinimas: جامع العلوم والحكم

originalus autorius :ibn Radžab al Hanbali